Stefanija Skirmantienė: "Moteriškumas – būti savimi“

Nuotrauka iš Stefanijos Skirmantienės asmeninio albumo
Stefanija Skirmantienė – visada elegantiška, kukli, kiekvienam sutiktam dovanojanti šypseną. Ir, atrodo, to visiškai pakanka, kad išlikti jautria, tikra moterimi
Baigiasi kovas – moterų mėnuo, kada daugelis dailiosios lyties atstovių sutelkia dėmesį į kartu su pavasariu pražystantį moteriškumą. Telefonu skambinu buvusiai ilgametei Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyriaus pirmininkei, Mykolo Arkangelo statulėlės, Šiaulių apskrities televizijos organizuojamo konkurso "Moteris saulė 2012“ nominantei, pedagogei ir aktyviai visuomenininkei Stefanijai Skirmantienei (79 m.).

Visada elegantišką ir pasitempusią moterį gatve palydi smalsūs ar net pavydūs praeivių žvilgsniai. Net ir jaunesnės kartos atstovės S. Skirmantienės teiraujasi, kaip jai pavyksta taip puikiai atrodyti, kai jos moteriškumo bei elegancijos nekeičia net laikas. Pasiteiravus joniškietės apie Sovietų sąjungos laikais naudojamas kosmetikos priemones, ji atsako, kad apie tokias grožio paslaugas, kokios siūlomos dabar, buvo galima tik pasvajoti. Prieš keliasdešimt metų moterys pasitelkdavo įvairių gudrybių, kad atrodytų gražiai. Šviesūs plaukai buvo madingi ir anksčiau, tik nebuvo dažų ir priemonių, kurių pagalba būtų galima tapti blondine. Nors S. Skirmantienė iki šiol plaukų nedažo, ji pamena tarp moterų plačiai naudotus plaukų dažus "Chna", "Basma", "Gama" (net 7 atspalvių plaukų dažai), dažomąjį šampūną "Rubin". Dažna kuri tapdavo blondine peroksido pagalba, o žilus plaukus moterys paslėpdavo naudodamos rašalą.

 

Plačiau kovo 31 d. „Sidabrės“ numeryje.