Spalio 9 d. „Sidabrės“ numeryje:
- Tarptautinę mokytojų dieną minint pirmadienio vakarą Joniškio kultūros centre pagerbti pedagogai ir pasveikinta Joniškio rajono savivaldybės Metų mokytojo premijos šiųmetinė laureatė Giedrė MOTIEJUITĖ, „Aušros“ gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, mokomųjų leidinių, vadovėlių, iš kurių mokosi Lietuvos pagrindinės mokyklos ir vyresniųjų klasių mokiniai, bendraautorė. „Visi mokytojai yra verti premijos“, – teigia Giedrė Motiejuitė, neišskirdama savo nuopelnų, o ji yra įrašyta į žurnalo „Reitingai“ dar 2020 metais sudarytą šalies 500 pedagogų „Aukso fondą“. Giedrė Motiejuitė su „Sidabre“ dalijasi mintimis apie mokytojo kelią, kuriuo eina jau 34 metus. Prisimena, kokį laišką mokytojavimo pradžioje buvo parašiusi, bet nespėjo išsiųsti šviesaus atminimo savo dėstytojui Česlovui Kudabai, Vilniaus universiteto profesoriui, Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, ir svarsto, ką šiandien jam parašytų?
- Joniškietė Jūratė Nemeikšienė labai veikli ir aktyvi, jos visur pilna. Draugų – nors vežimu vešk, nes moteris spinduliuoja pozityvią nuotaiką, yra labai svetinga. Nors ir sakoma, kad vyresniame amžiuje naujų draugų susirasti yra žymiai sunkiau, bet čia ne apie Jūratę. Šiemet sukanka trys metai jos ir žinomos lietuvių teatro ir kino aktorės, renginių bei televizijos laidų vedėjos ir lektorės Eglės Jackaitės nuoširdžiai draugystei. Tik trys metai, o atrodo, kad vieną kitą pažinotų visą gyvenimą! Abi jaunatviškos ne pagal savo metus ir labai panašios moterys, kurias viena nuo kitos skiria devynerių metų amžiaus tarpsnis. Iš tos jųdviejų draugystės laimi ir visas mūsų rajonas, kai žinoma aktorė socialiniuose tinkluose – Instagrame, Facebook-e ar kitame – tik jai būdingu nuoširdumu ir jausmų patosu kalba apie mūsų krašto malonumus ir grožį.
- Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu Žagarėje buvo gausi žydų bendruomenė – žmonės, kurie dirbo, mokėsi, prekiavo, augino vaikus, kūrė šeimas, bendravo, šventė ir tiesiog gyveno kasdienį gyvenimą. Holokaustas šį pasaulį sunaikino. Apie Žagarės žydų likimą, tragediją, apie tai, kokią skaudžią žaizdą ji paliko visai žydų tautai, žinojome. Tačiau kas buvo prieš Holokaustą, kaip atrodė šių žmonių kasdienybė? Apie ką jie kalbėjosi, kuo džiaugėsi, dėl ko nerimavo, kaip bendravo tarpusavyje, kokie buvo jų namai, šeimos ir jų Žagarė? Būtent šios istorijos duris atveria į lietuvių kalbą išversta Solomono Fedler knyga „Shalechet. Žagarė – mūsų buvę namai“. Tai ne vien knyga apie praeitį. Tai bandymas sugrąžinti į miestą žmones, kurių nebėra, per rašytinio žodžio liudijimą.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.