2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė. Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pamažu gerėjanti situacija
„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė.
Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.
„Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė.
Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.
Neturėjome algoritmo, bet radome kitą išeitį
„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas sukėlėjas pasaulyje, kuris užklupo netikėtai ir visus išgąsdino. Neturėjome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacijų apie naują SARS-CoV-2 virusą, sukėlusį pandemiją. Kiekviena pasaulio valstybė elgėsi taip, kaip galėjo geriausiai ir saugiausiai, atsižvelgusi į tuometinę situaciją savoje šalyje, apsaugoti savo gyventojus. Nei viena šalis neturėjo virusui valdyti algoritmų, nes nebuvo jokios patirties, kas galėtų atsakyti į daugybę klausimų ir padėtų išspręsti naujai susidariusią situaciją. Galime pasidžiaugti, kad pavyko atrasti būdų, padėjusių stabilizuoti padėtį“, – prisiminimais apie 2020 metų pradžią dalijasi epidemiologė.
Atsiradus skiepams, situacija pasikeitė. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, persirgusių – daugiau nei 1,3 mln. Epidemiologė priduria: „Nepriklausomai nuo atsirandančių viruso mutacijų, vakcinos, jeigu jos ir neturi šimtaprocentinės apsaugos, tačiau imuninėje sistemoje palieka pėdsaką atminties ląstelėse, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitimą žmogaus organizme.“
Nesinorėtų pamiršti išmoktų pamokų
2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo atšaukta ekstremali situacija, nebeliko griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punktų, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo įstaigose ir kitų ribojimų.
Epidemiologė džiaugiasi, kad žmonėms pavyko naudotis ir sekti informaciją teisės aktuose ir suprasti operacijų vadovų sprendimus: „Pandemijos įkarštyje buvo begalė nurodymų, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, ir besikeičianti epidemiologinė situacija koreguodavo reikalavimus. Žmonės tarsi buvo vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti vyriausybės sprendimų. Kiekvienas žmogus turėtų įsivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amžiumi, sveikatos būkle ir baigiant tuo, kokia veikla planuotų užsiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, žinokite, kad jaučiant simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir neužsiimti savigyda.“
