Ar kada pastebėjote, kad būdami prastos psichologinės būsenos neretai jaučiate fizinius kūno skausmus ir simptomus? Taip yra dėl to, nes emocinę ir fizinę sveikatą sieja tiesioginis ryšys – smegenys perduoda signalus į kūną, todėl prasta psichologinė būklė turi didžiulę įtaką žmogaus fizinei sveikatai. Apie tai, kodėl dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai yra psichoemociniai ir kodėl svarbus holistinis požiūris, kalbamės su gydytoja onkologe-chemoterapeute doc. dr. Sigita Liutkauskiene ir psichiatru Leonu Kačinsku. Jų teigimu, stabili emocinė būklė gali pakeisti ligos eigą.

Neužsiimkite savidiagnostika
Bet kuris pacientas, lyginant su kitu asmeniu, turinčiu identišką diagnozę, serga skirtingai. Kiekvienam iš jų būdinga individuali ligos eiga, skirtingi pašaliniai gydymo reiškiniai, kurie priklauso nuo gydymo rūšies ir paciento individualių savybių.
„Bendras silpnumas, greitas nuovargis, energijos trūkumas, nepaaiškinamas išsekimas, prakaitavimas ir svorio kitimas yra signalai apie organizme vykstančius pavojingus procesus. Tai yra visiems lėtiniams susirgimams būdingi fiziniai simptomai, bet remiantis vien jais nustatyti ligos neįmanoma.
Tai noriu pabrėžti būtent dėl to, kad atsiradus bet kokiam simptomui žmonės priežasties ieško internete ir remiasi ten rasta informacija, užsiima savidiagnostika be išsamių tyrimų. Tiksliai simptomų atsiradimo priežasčiai nustatyti būtina pirmiausia šeimos gydytojo, o vėliau galbūt ir kito specialisto konsultacija“, – kalbėjo gydytoja onkologė-chemoterapeutė S. Liutkauskienė.
Slepia turimą diagnozę
Nuo kasdienybėje jaučiamos įtampos gali pakilti kraujospūdis, suprastėti miego kokybė ar net atsirasti nemiga. Pasitaiko atvejų, kai dėl jaučiamo streso sutrinka žarnyno veikla.
Psichiatras L. Kačinskas yra įsitikinęs: psichologiškai stiprūs žmonės gali lengviau žengti ligos keliu. Dėl šios priežasties psichologinės sveikatos nustumti į antrą planą nevertėtų.
Gydytojo nuomone, žmogus, kuris geba laikytis tinkamu fizinės ir emocinės sveikatos balansu grįstos dienotvarkės, šių problemų dažniausiai neturi. Nesant šitos tvarkos, nebus ir teisingos kūno reakcijos į aplinką.
Pasak psichiatro, tai yra gebėjimas tvarkytis su savimi, tokiu atveju savos emocijos padeda išlikti sveikesniam.
„Būna, kad išsityrę žmonės sužino, kad serga. Kartais jie to nesako savo namiškiams, nes nenori jų išgąsdinti ir nuliūdinti. Taip žmonės siekia kaip įmanoma labiau nutolinti fakto pripažinimą pačiam sau.
Diagnozės žinojimas reiškia, kad pavyko rasti bėdą ir pritaikyti efektyviausius jos sprendimo būdus“, – kreiptis pagalbos ragino L. Kačinskas.
Jis dalijosi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir asmenine patirtimi, įrodančia, kokia svarbi yra psichologinė sveikata. Prieš daugiau nei šešerius metus L. Kačinskui buvo diagnozuota onkologinė liga ir paskirtas atitinkamas gydymo metodas. Žinojimas, kad jo sveikatos problemos yra rastos ir sprendžiamos profesionalų, psichiatrui suteikia pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.
