Rugsėjo 24 d. „Sidabrės“ numeryje:
— Monika Kašubaitė iš Priešginių kaimo vos randa laiko minutėlei prisėsti, nes jauna mergina savo ūkyje vejasi darbą po darbo. Gerai, jei yra kam grūdus iš laukų į sandėlį vežti, jei ne – pati. Įvairavusi į kiemą šoka iš traktoriaus kabinos, vikriai sėda už krautuvo vairo – grūdus sandėlyje reikia tvarkingai į krūvą sustumdyti. O tada dar pačiai su tuo pačiu krautuvu 100 kubų grūdų džiovyklą nauju derliumi užkrauti. Sakot, nėra ką kaime veikti? Nuobodu? Pasakykit tai Monikai! Po tokių nemoteriškų dienos darbų dar kyla noras nuosavais laukais už keturračio vairo su vėjeliu prasilėkti… Arba savaitgalio pavakary kur į gamtą su fotoaparatu išvažiuoti. Fiziškai stipri mergina yra jautrios ir meniškos sielos, pro fotoobjektyvą fiksuojanti tą pasaulį, kurio daugelis plika akimi net nepastebi.
— Rugsėjo 22-ąją Joniškio rajone Jauniūnuose Saulės mūšio memoriale švenčiant Baltų vienybės dieną visuomenei atvėrė duris Baltų karybos pažinimo centras. Šventės dalyvius subūrė ir džiaugsmas, jog ir visas memorialo kompleksas jau įgavo įkūnytos idėjos vaizdą. Baltų karybos pažinimo centras, įrengtas memorialo kalvoje-piliakalnyje. Ekspoziją kūrė Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkai Darius Vičas, Gvidas Slah, parengę visą istorinę medžiagą, ir daiktinių eksponatų kūrėjas restauratorius Igoris Skripka. Per atidarymą jie pabrėžė, jog ekspozicija yra dviejų dalių. Viena – istorinė su rašytiniais faktais apie baltų karybą, baltų pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą ir antra – potyriminė, daiktinė. Pagal archeologinių radinių originalus sukurtos kopijos šarvų, šalmų, skydų ir kitos karių ekipiruotės, kalavijų, karo kirvių. Tai nestandartinė ekspozija, čia niekas nepaslėpta vitrinose po stiklu, viską galima liesti, čiupinėti, apsivilkti, viduramžių kario batus pasimatuoti, kad galėtum pajusti, kaip tas karys jautėsi. Joniškietis, apsivilkęs kone 30 kg sveriančią ekipiruotę ir kalaviją į rankas paėmęs, dalijosi netikėtu potyriu: „Vos neuždusau, šiuolaikinis žmogus penkias minutes teištvertų.”
— Siaurutė gatvelė Žagarėje palei Švėtę. Prie sodybos vartelių mus pasitinka besišypsantis Kęstutis, o viduje stalą dengianti Saulė Marija vis žvilgčioja į sutuoktinį. Pakvimpa žolelių arbata, pyragas sujungia jaukiam ir šiltam pokalbiui apie Kęstučio ir Saulės Marijos Labanauskų bendrą gyvenimo šešiasdešimtmetį. Kęstutis tuoj užtraukia perfrazuotus dainos žodžius – „(…)šešiasdešimt metų tai visai mažai…“ „Kaip pažiūrėsi. Jei imtum šešiasdešimt žmogaus metų, tai gal ir nedaug, bet santuokai šešiasdešimt metų jau nemažai,“ – paprieštarauja Saulė Marija.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – antradienio laikraštyje.