Susirūpino žagariečių sveikata ir oro užterštumu

Vė­ži­nių su­si­rgi­mų di­dė­ji­mo ne­jau­čia

Lie­tu­vos me­te­reo­lo­gi­nės tar­ny­bos Ty­ri­mų ir plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas dr. Do­na­tas Va­liu­kas, rem­da­ma­sis ar­čiau­siai Ža­ga­rės esan­čios Šiau­lių me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties duo­me­ni­mis, kons­ta­ta­vo, kad pa­sku­ti­nius pen­ke­rius me­tus Ža­ga­rės apy­lin­kė­se vy­ra­vo piet­va­ka­rių (23 %), pie­tų (20 %), va­ka­rų (16 %) kryp­čių vė­jai. Tad ti­ki­my­bė, kad tar­ša, jei to­kia yra, iš Ak­me­nės ga­li nu­sės­ti ir Ža­ga­rė­je.

Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ta­raš­ke­vi­čie­nė ne­ga­li teig­ti, kad ser­ga­mu­mas vė­ži­niais na­vi­kais Jo­niš­kio ra­jo­ne pa­sta­ruo­ju me­tu bū­tų pa­di­dė­jęs. Hi­gie­nos ins­ti­tu­to vie­šai skel­bia­mo­je in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, ku­rio­je kau­pia­mi duo­me­nys apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mą neužk­re­čia­mo­sio­mis li­go­mis, pa­skelb­ti duo­me­nys ro­do, kad 2018 m. Jo­niš­kio gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mo vė­ži­niais na­vi­kais ro­dik­lis bu­vo 67,64 at­ve­jai tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų. Bend­ras Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mas tais pa­čiais me­tais bu­vo di­des­nis ir sie­kė 71,44 at­ve­jus tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų. Sky­riaus ve­dė­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­di­džių­jų Lie­tu­vos mies­tų gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mo ro­dik­liai at­ski­rais me­tais ga­li žy­miai skir­tis, to­dėl re­ko­men­duo­ti­na at­si­žvelg­ti į dau­ge­lio me­tų ro­dik­lius.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos ir svei­ka­tos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė (Sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­ja) Ie­va Ker­šie­nė tei­gia, kad ra­jo­no gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas dėl pik­ty­bi­nių na­vi­kų 2018 m. ati­ti­ko Lie­tu­vos vi­dur­kį. Jo­niš­kio ra­jo­ne 2018 me­tais nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų mi­rė 44 vy­rai (66,7 pro­c.) ir 22 mo­te­rys (33,3 pro­c.). Gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų ra­jo­ne, pa­ly­gi­nus su 2018 me­tais, su­ma­žė­jo. Ra­jo­no gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mas nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų 2018 m. sie­kė 309,1 at­ve­jų ten­kan­čių 100000 gy­ven­to­jų (2017 m. – 331,6/100000 gyv.), Lie­tu­vo­je – 286,6/100000 gyv. (2017 m. – 282,7/100000 gyv.).

– Ana­li­zuo­jant ra­jo­no gy­ven­to­jų stan­dar­ti­zuo­tą mir­tin­gu­mo nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų ro­dik­lį pa­gal se­niū­ni­jas nu­sta­ty­ta, kad di­džiau­sias mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų ste­bi­mas Ru­diš­kių (247,7/100 000 gyv.) ir Sat­kū­nų se­niū­ni­jo­se (273,9/100 000 gyv.), ma­žiau­sias Jo­niš­kio (163,9/100 000 gyv.), Ža­ga­rės (208,8/100 000 gyv.), Sau­gė­lau­kio (215,2/100 000 gyv.), Kriu­kų (215,5/100 000 gyv.), Skaist­gi­rio (217,5/100 000 gyv.) ir Ke­pa­lių (218,4/100 000 gyv.) se­niū­ni­jo­se. Ga­tau­čių se­niū­ni­jo­je stan­dar­ti­zuo­tas mir­tin­gu­mo nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų ro­dik­lis sie­kė 242,3/100 000 gyv., Gai­žai­čių sen. – 238,3/100 000 gyv. Ga­li­ma teig­ti, kad ta­ry­bos na­rio E. Vai­čiu­lio tei­gi­niai ne­pa­sit­vir­ti­no – AB „Ak­me­nės ce­men­tas“ veik­la ne­tu­ri įta­kos Ža­ga­rės gy­ven­to­jų svei­ka­tos pa­blo­gė­ji­mui ir ne­su­si­ju­si su on­ko­lo­gi­nių li­gų po­ky­čiu, – taip ta­ry­bos na­rio įta­ri­mus pa­ko­men­ta­vo sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­ja I. Ker­šie­nė.

Pa­dan­gų pe­le­nai – klin­ke­rio su­dė­ti­nė da­lis

Tuo tar­pu AB „Ak­me­nės ce­men­tas” ad­mi­nist­ra­ci­ja, rea­guo­da­ma į pa­klau­si­mą, „Si­dab­rei“ tei­gia, kad 2014 m. pra­dė­jo eksp­loa­tuo­ti nau­ją sau­so bū­do klin­ke­rio ga­my­bos li­ni­ją, ku­rio­je nau­do­ji­mui ne­tin­ka­mos pa­dan­gos bu­vo pra­dė­tos de­gin­ti tik nuo 2017 me­tų vi­du­rio. Bend­ro­vė prieš pra­de­da­ma de­gin­ti nau­do­tas pa­dan­gas, tu­rė­jo įgy­ven­din­ti griež­tus at­lie­kų de­gi­ni­mo ap­lin­ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus, t. y. su­mon­tuo­ta Au­to­ma­ti­nio Ma­ta­vi­mo Sis­te­mos (AMS) įren­gi­niai, ku­rie nuo­lat, ne­pert­rau­kia­mai ma­tuo­ja de­gi­mo pro­ce­so iš­me­ta­mą­sias du­jas ka­mi­ne. Kai yra vir­ši­ja­ma bet ku­ri iš­me­ta­mų­jų ter­ša­lų ri­bi­nė ver­tė, pa­dan­gų de­gi­ni­mo pro­ce­sas yra au­to­ma­tiš­kai su­stab­do­mas. Ter­ša­lų mo­ni­to­rin­go duo­me­nys vi­są pa­rą yra priei­na­mi at­sa­kin­giems ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to dar­buo­to­jams, o mė­ne­sio ata­skai­tos yra skel­bia­mos ir vie­šai in­ter­ne­te, Bend­ro­vės tink­la­py­je www.ce­men­tas.lt. AB „Ak­me­nės ce­men­tas” yra su­mon­tuo­tas mo­der­nus pa­grin­di­nis pro­ce­so ran­ko­vi­nis filt­ras, ku­ris iš du­jų srau­to efek­ty­viai, 99,99 pro­c., iš­va­lo kie­tą­sias da­le­les. Nau­do­ji­mui ne­tin­ka­mų pa­dan­gų de­gi­ni­mas ce­men­to pra­mo­nė­je yra la­bai pla­čiai pa­sau­ly­je pa­pli­tu­si pra­kti­ka, nes tai yra „be­pe­le­nė” (beat­lie­kė) uti­li­za­vi­mo prie­mo­nė, t.y. pe­le­nai iš pa­dan­gų de­gi­ni­mo pro­ce­so de­gi­mo kros­ny­je aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je (de­gi­mo zo­no­je me­džia­gos tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 1450 C) pe­rei­na į ga­mi­na­mo klin­ke­rio mi­ne­ra­lo­gi­nę su­dė­tį.

Oro už­terš­tu­mo ty­ri­mai ro­do: ri­bos ne­per­ženg­tos

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus Vie­šo­sios tvar­kos po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tas ap­lin­kos ap­sau­gai ir sa­ni­ta­ri­jai Bo­les­lo­vas Šva­bas tei­gia, kad Sa­vi­val­dy­bė pa­gal pa­tvir­tin­tą ap­lin­kos 2014-2020 me­tų pro­gra­mą vyk­do ra­jo­no ap­lin­kos mo­ni­to­rin­gą, se­ka iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie ap­lin­kos būk­lę, pla­nuo­ja bei įgy­ven­dins vie­ti­nes ap­lin­ko­sau­gos prie­mo­nes. „Mo­ni­to­rin­gas at­lie­ka­mas pa­gal ap­lin­kos oro, ap­lin­kos triukš­mo, po­že­mi­nio, pa­vir­ši­nio van­dens kom­po­nen­tus. Kiek­vie­ną ket­vir­tį ak­re­di­tuo­ta įmo­nė, mo­bi­lios la­bo­ra­to­ri­jos pa­gal­ba, ra­jo­no te­ri­to­ri­jo­je at­lie­ka ant­ro­po­ge­ni­nės tar­šos ty­ri­mus, ku­rių tiks­las – gau­ti ir teik­ti sis­te­miš­ką ma­ta­vi­mais ar ki­tais me­to­dais pa­grįs­tą in­for­ma­ci­ją, skir­tą op­ti­ma­liam ap­lin­kos oro ko­ky­bės re­gu­lia­vi­mui už­tik­rin­ti, apie dy­džių (kon­cent­ra­ci­jų ore ver­tės, srau­tai į že­mės pa­vir­šių ir kt.) po­ky­čius lai­ko ir erd­vės at­žvil­giu. Ap­lin­kos oro už­terš­tu­mo ty­ri­mai at­lie­ka­mi ir Ža­ga­rė­je.

Ap­lin­kos oro už­terš­tu­mui įver­tin­ti ti­ria­mi to­kie ter­ša­lai kaip: sie­ros diok­si­do (SO2), azo­to ok­si­dų NOx (NO, NO2), kie­tų­jų da­le­lių (PM10), ben­ze­no, amo­nia­ko (NH3) kie­kis ore.

Pa­gal sa­vi­val­dy­bei ak­re­di­tuo­tos įstai­gos ty­ri­mų re­zul­ta­tus bei ter­ša­lų kil­mę nu­sta­ty­ta, kad oro tar­šos ly­gį dau­giau­siai įta­ko­ja au­tot­rans­por­to in­ten­sy­vu­mas. Ti­ria­muo­ju lai­ko­tar­piu nu­sta­ty­to­se ma­ta­vi­mo vie­to­se kon­cent­ra­ci­jos ri­bi­nės ver­tės vir­ši­ji­mų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta“, – taip į ra­jo­no ta­ry­bos na­rio E. Vai­čiu­lio įta­ri­mus , rem­da­ma­sis ty­ri­mų re­zul­ta­tais, rea­guo­ja Vie­šo­sios tvar­kos po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tas B. Šva­bas.