Jautrus Kalėdų laukimas

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį į ad­ven­ti­nę po­pie­tę, pa­va­din­tą „Te­gul skren­da vil­ties an­ge­lai” pa­kvies­tas ir nau­ja­sis Ža­ga­rės kle­bo­nas And­rius Val­čiu­kas, jau­du­lin­gą lau­ki­mo at­mos­fe­rą su­kū­rė Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los mu­zi­kuo­jan­čių mo­ky­to­jų an­samb­lis. Smui­ke­lių sty­gos, vir­pi­nu­sios gra­žiau­sias pa­sau­lio me­lo­di­jas, Dia­nos Ki­de­lie­nės skai­ty­tos vil­ties ku­pi­nos ei­lės ne vie­nam po­pie­tės da­ly­viui ir aša­rą iš­spau­dė.

Ant­ro­je pio­pie­tės da­ly­je, su­si­bū­rę prie Ne­rin­gos Baikš­ty­tės nu­pin­to Ad­ven­to vai­ni­ko, už­de­gę žva­ke­lę, stun­giš­kiai klau­sė­si kle­bo­no pa­mo­ky­mų ir paaiš­ki­ni­mų, ko­kia yra Ad­ven­to reikš­mė žmo­gaus gy­ve­ni­me. Sta­nis­la­va Pran­ciu­lie­nė į po­pie­tę at­si­ne­šė tik­rą po­pie­tės pa­grin­di­nį he­ro­jų – pil­ną pa­dėk­lą me­duo­liais kve­pian­čių val­go­mų an­ge­lų, sto­vin­čių ant šir­du­tės su žva­ku­te po ko­jo­mis, pri­ke­pu­si pil­ną pa­dėk­lą me­duo­li­nių žvaigž­du­čių, šir­du­čių… Kaip mie­la, kai žmo­nės mo­ka da­lin­tis, kai vie­nas ki­tą mo­ka su­šil­dy­ti ir tos ši­lu­mos ki­birkš­tė­lę sa­vo na­mams par­neš­ti.

Stun­gių kai­mo bend­ruo­me­nė ta ši­lu­ma ir švie­sa pa­si­da­li­no ir su sa­vo sve­čiais – at­si­dė­ko­da­mi už gra­žų žo­dį, jaut­rią mu­zi­ką, juos iš­ly­dė­jo su sa­vo ran­kų dar­bo ad­ven­ti­niais ži­bin­tais, ku­riuos va­ka­rais darbš­čios ir kū­ry­bin­gos kai­mo mo­te­rys ga­mi­no bib­lio­te­ko­je.

Lau­ki­mo ste­buk­las ar­tė­ja. Pir­ma­die­nį Stun­gių kai­mo mo­te­rys, pa­de­da­mos Sta­nis­la­vos Pran­ciu­lie­nės, mo­ky­sis kep­ti me­duo­lius. Kul­tū­ri­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė D. Ki­de­lie­nė džiau­gia­si, kad tos vie­ny­bės ir bend­rys­tės kai­mo žmo­nėms da­bar rei­kia kaip nie­ka­da. To­dėl ir į to­kius pa­si­bu­vi­mus suei­na skir­tin­go am­žiaus kai­mo žmo­nės, ir vi­siems jiems kar­tu taip ge­ra, kad net skirs­ty­tis ne­si­no­ri.