640 tūks­tan­čių – že­miau 259 eu­rų

640 tūks­tan­čių – že­miau 259 eu­rų

640 tūks­tan­čių – že­miau 259 eu­rų

Tuo me­tu, kai Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­vie­ši­no duo­me­nis apie vals­ty­bės po­li­ti­kų ir tar­nau­to­jų tur­tus, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas su­skai­čia­vo, kaip gy­ve­na vi­sa li­ku­si Lie­tu­va. O ji gy­ve­na vis skur­džiau – per­nai 22,2 pro­cen­to vals­ty­bės pi­lie­čių gy­ve­no že­miau skur­do ri­bos. O kiek gy­ve­na skur­de, bet ne už ri­bos? Ko­dėl au­gant eko­no­mi­kai, skurs­ta žmo­nės?

Ri­ba – 259 eu­rai

Skur­do ri­zi­kos ly­gis per­nai ša­ly­je sie­kė 22,2 pro­cen­to, rem­da­ma­sis pa­ja­mų ir gy­ve­ni­mo są­ly­gų sta­tis­ti­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, pra­ne­ša Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, jis pa­di­dė­jo 3,1 pro­cen­to.

Per­nai apie 640 tūks­tan­čių ša­lies gy­ven­to­jų gy­ve­no že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos.

Dis­po­nuo­ja­mą­sias pa­ja­mas, ma­žes­nes už skur­do ri­zi­kos ri­bą, mies­te ga­vo 18,1 pro­cen­to gy­ven­to­jų (pen­kiuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – 13,7 pro­c., ki­tuo­se mies­tuo­se – 25,1 pro­c.), kai­me – 30,6 pro­cen­to.

Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, skur­do ri­zi­kos ly­gis mies­te pa­di­dė­jo 2,1 pro­cen­ti­nio punk­to (pen­kiuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se pa­di­dė­jo 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to, ki­tuo­se mies­tuo­se – 3,1 pro­cen­ti­nio punk­to), o kai­me – 5,1 pro­cen­ti­nio punk­to.

Skur­do ri­zi­kos ri­ba per­nai bu­vo 259 eu­rai per mė­ne­sį vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui ir 574 eu­rai – šei­mai, su­si­de­dan­čiai iš dvie­jų suau­gu­sių as­me­nų ir dvie­jų vai­kų iki 14 me­tų.

Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, dėl gy­ven­to­jų dis­po­nuo­ja­mų­jų pa­ja­mų di­dė­ji­mo skur­do ri­zi­kos ri­ba pa­di­dė­jo 7,5 pro­cen­to.

Dau­giau­sia skur­do pa­ti­ria vai­kai

Skur­do ri­zi­ko­je daž­niau­siai at­si­dū­rė vai­kai iki 18 me­tų. Jų skur­do ri­zi­kos ly­gis 2015 me­tais su­da­rė 28,9 pro­cen­to ir, pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, pa­di­dė­jo 5,4 pro­cen­ti­nio punk­to.

18–64 me­tų as­me­nų skur­do ri­zi­kos ly­gis, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, pa­di­dė­jo 1,9 pro­cen­ti­nio punk­to ir 2015 me­tais sie­kė 19,5 pro­c.

Pa­ja­mų ty­ri­mo lai­ko­tar­piu (2014 m.) so­cia­li­nės ap­sau­gos iš­lai­dos šei­mai ir vai­kams pa­di­dė­jo la­bai ne­daug. Išau­gęs dar­bo už­mo­kes­tis ir su­ma­žė­jęs ne­dar­bas nu­lė­mė pa­ja­mų ne­ly­gy­bės di­dė­ji­mą ir vai­kų bei dar­bin­go am­žiaus as­me­nų skur­do ri­zi­kos ly­gio pa­di­dė­ji­mą.

Mi­ni­ma­li al­ga ar pen­si­ja neap­sau­go nuo skur­do

Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis ne­to dar­bo už­mo­kes­tis 2014 me­tais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, pa­di­dė­jo 5,2 pro­cen­to, o mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas nuo spa­lio 1 d. nu­lė­mė jos vi­du­ti­nio me­ti­nio dy­džio pa­di­dė­ji­mą 3,5 pro­cen­to.

Ta­čiau mi­ni­ma­li al­ga, ne­tu­rint pa­ja­mų iš ki­tų šal­ti­nių, neap­sau­go­jo dir­ban­čių as­me­nų nuo skur­do ri­zi­kos. Iš mi­ni­ma­lios al­gos atė­mus pa­ja­mų mo­kes­tį ir so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, dis­po­nuo­ja­mo­sios pa­ja­mos bu­vo 12 eu­rų ma­žes­nės už skur­do ri­zi­kos ri­bą.

65 me­tų ir vy­res­nių as­me­nų skur­do ri­zi­kos ly­gis per­nai su­da­rė 25 pro­cen­tus ir, pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, pa­di­dė­jo 4,9 pro­cen­ti­nio punk­to. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja 2014 me­tais bu­vo 240,3 eu­ro ir su­da­rė 92,8 pro­cen­to skur­do ri­zi­kos ri­bos. Tai reiš­kia, kad vie­ni gy­ve­nan­tys se­nat­vės pen­si­nin­kai, gau­nan­tys vi­du­ti­nę ar ne­tgi šiek tiek di­des­nę už vi­du­ti­nę se­nat­vės pen­si­ją ir ne­tu­rin­tys ki­tų pa­ja­mų, at­si­dū­rė že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos.

Skurs­ta ir vie­ni­ši tė­vai

Na­mų ūkiuo­se su vai­kais skur­do ri­zi­kos ly­gis per­nai sie­kė 23,3 pro­cen­to ir, pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, pa­di­dė­jo 3,3 pro­cen­to. Na­mų ūkiuo­se be vai­kų skur­do ri­zi­kos ly­gis per me­tus pa­di­dė­jo 3,1 pro­cen­to ir per­nai su­da­rė 21,3 pro­cen­to.

Pa­gal na­mų ūkio su­dė­tį at­si­dur­ti skur­de daž­niau­siai ri­zi­ka­vo as­me­nys, gy­ve­nan­tys na­mų ūkiuo­se, ku­riuos su­da­rė vie­nas suau­gęs as­muo ir iš­lai­ko­mi vai­kai (skur­do ri­zi­kos ly­gis – 47,6 pro­c.) ir vie­ni gy­ve­nan­tys as­me­nys (39,5 pro­c.).

Tarp dir­ban­čių as­me­nų že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos bu­vo 9,9 pro­cen­to, tarp be­dar­bių – 62,3 pro­c., tarp se­nat­vės pen­si­nin­kų – 27,6 pro­c. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, dir­ban­čių as­me­nų skur­do ri­zi­kos ly­gis pa­di­dė­jo 1,6 pro­cen­ti­nio punk­to, se­nat­vės pen­si­nin­kų – 5,6 pro­cen­ti­nio punk­to, o be­dar­bių as­me­nų – su­ma­žė­jo 0,3 pro­cen­ti­nio punk­to.

Skur­do ri­zi­kos ly­gio iki so­cia­li­nių iš­mo­kų ir po jų skir­tu­mas ro­do, ko­kią įta­ką skur­do ri­zi­kos ma­ži­ni­mui tu­ri so­cia­li­nės iš­mo­kos. Iš dis­po­nuo­ja­mų­jų pa­ja­mų atė­mus so­cia­li­nes iš­mo­kas (iš­sky­rus se­nat­vės ir naš­lių pen­si­jas), skur­do ri­zi­kos ly­gis 2015 me­tais pa­di­dė­tų iki 28,6 pro­cen­to.

Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, so­cia­li­nių iš­mo­kų įta­ka skur­do ri­zi­kos ly­giui su­ma­žė­jo. So­cia­li­nės iš­mo­kos di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo na­mų ūkių su vai­kais skur­do ri­zi­kos ly­giui: atė­mus so­cia­li­nes iš­mo­kas, šiuo­se na­mų ūkiuo­se skur­do ri­zi­kos ly­gis 2014 me­tais pa­di­dė­tų nuo 23,3 iki 30,8 pro­cen­to, vai­kų iki 18 me­tų – nuo 28,9 iki 37 pro­cen­to.

Bal­ti­jos ša­ly­se 2015 me­tais skur­do ri­zi­kos ly­gis sky­rė­si ne­daug. Es­ti­jo­je skur­do ri­zi­ko­je gy­ve­no 21,6 pro­cen­to gy­ven­to­jų, Lat­vi­jo­je – 22,5 pro­cen­to. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, Es­ti­jo­je skur­do ri­zi­kos ly­gis su­ma­žė­jo 0,2 pro­cen­to, Lat­vi­jo­je – pa­di­dė­jo 1,3 pro­cen­to.


Skur­do ri­zi­kos ly­gis – as­me­nų, ku­rių ek­vi­va­len­ti­nės dis­po­nuo­ja­mo­sios pa­ja­mos ma­žes­nės už skur­do ri­zi­kos ri­bą, da­lis.


Skur­do ri­zi­kos ri­ba – są­ly­gi­nis pa­ja­mų dy­dis, už ku­rį ma­žes­nes dis­po­nuo­ja­mą­sias pa­ja­mas gau­nan­tys na­mų ūkiai pri­ski­ria­mi prie skurs­tan­čių.


Pa­gal EL­TA, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

ATS­TU­MAS: Val­džios žmo­nės ne tik tols­ta su sa­vo mi­li­jo­nais ir tur­tais nuo vi­suo­me­nės, ku­ri ją ren­ka ir iš­lai­ko, bet vis ati­trūks­ta ir nuo rea­ly­bės.


So­cio­lo­go ko­men­ta­ras

Val­džios stra­te­gi­jos – sau, gy­ve­ni­mas – sau

So­cio­lo­gas pro­fe­so­rius Ro­mas LA­ZUT­KA „Šiau­lių kraš­tui“ ko­men­tuo­ja, ko­dėl skurs­tan­čių­jų da­lis vi­suo­me­nė­je ne­ma­žė­ja:

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

– Skur­do ly­gis au­ga, nes skur­do ri­zi­kos ri­ba di­dė­ja. Prie skurs­tan­čių­jų pri­ski­ria­mi tie, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žes­nės, nei nu­sta­ty­ta skur­do ri­zi­kos ri­ba. Ta ri­ba – tam tik­ra su­ma pi­ni­gų vie­nam žmo­gui iš­gy­ven­ti per mė­ne­sį. Anks­čiau ji bu­vo maž­daug 240 eu­rų, da­bar – 259 eu­rai.

Skurs­tan­čių­jų da­lis di­dė­ja, nes dau­giau žmo­nių pa­ja­mos tiek ne­pa­ki­lo. Ta skur­do ri­ba skai­čiuo­ja­ma pa­gal „vi­du­ri­nio“ gy­ven­to­jo pa­ja­mas. Vi­si gy­ven­to­jai iš­ri­kiuo­ja­mi nuo ma­žiau­sių pa­ja­mų iki di­džiau­sių pa­ja­mų ir nu­sta­to­mos „vi­du­ri­nio­jo“ gy­ven­to­jo pa­ja­mos. Skur­do ri­zi­kos ri­ba – tai 60 pro­cen­tų „vi­du­ri­nio­jo“ gy­ven­to­jo pa­ja­mų.

At­ly­gi­ni­mai, mi­ni­ma­li al­ga, pen­si­jos šiek tiek ki­lo, tai ir skur­do ri­zi­kos ri­ba pa­di­dė­jo.

Bet tų, ku­rie yra vi­suo­me­nės apa­čio­je, pa­ja­mos ar­ba ne­ki­lo, ar­ba jie ga­vo net ma­žiau nei skur­do ri­ba.

Blo­gai, nes vals­ty­bė to­kiais gy­ven­to­jais ne­si­rū­pi­na. Keis­ta, gi­ria­mės, kad eko­no­mi­ka au­ga, o skurs­tan­čių­jų da­lis vi­suo­me­nė­je di­dė­ja.

Taip yra ir dėl to, kad ne­si­kei­čia ba­zė, nuo ku­rios mo­ka­mos so­cia­li­nės iš­mo­kos, pa­šal­pos. Skur­do ri­zi­kos ri­ba – 259 eu­rai, o pa­šal­pas mo­ka tiems, ku­rių pa­ja­mos 102 eu­rai. Net jei­gu bū­tų 120–130 eu­rai, jų pa­ja­mos bus ma­žes­nės nei skur­do ri­ba. Pa­ra­ma yra nea­dek­va­ti.

For­ma­liai skur­do ma­ži­ni­mo stra­te­gi­jų yra pri­ra­šy­ta, bet val­džios stra­te­gi­jos – sau, o gy­ve­ni­mas – sau. Yra juk ir emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mo stra­te­gi­jos, o emig­ra­ci­ja taip pat ne­ma­žė­ja.

Stra­te­gi­jos – tai tik tam tik­ri tei­gi­niai, ne­pa­rem­ti vals­ty­bės veiks­mais.

Jei­gu au­ga eko­no­mi­ka, tai tu­ri di­dė­ti ir al­gos, ir pen­si­jos, ir iš­mo­kos, pir­miau­sia šei­moms su vai­kais.

Da­bar šei­mos skurs­ta, nes tu­ri vai­kų. Jei­gu žmo­gus už­dir­ba mi­ni­ma­lią al­gą ir tu­ri du vai­kus ar dau­giau, jis iš kar­to pa­ten­ka tarp skurs­tan­čių­jų.

Vi­du­ti­nė pen­si­ja bu­vo 250 eu­rų, tai ją gau­nan­tis vie­ni­šas pen­si­nin­kas taip pat pa­te­ko tarp skurs­tan­čių­jų.

Ne­rei­kia jo­kių stra­te­gi­jų, rei­kia tik veiks­mų. Kai au­ga gy­ven­to­jų pa­ja­mos, tu­ri ati­tin­ka­mai aug­ti ir pen­si­jos. Ta­da ne­bus taip, kad au­gant eko­no­mi­kai ir vi­du­ti­nei al­gai, skurs­tan­čių­jų di­dė­ja.

Prob­le­mos yra se­niai ži­no­mos. Tik val­džia, dek­la­ruo­jan­ti, kad jai svar­biau­sia – žmo­gus, ne­sio­rien­tuo­ja į tuos 22 pro­cen­tus vi­suo­me­nės.

Val­džia tik sva­jo­ja apie aukš­tas ma­te­ri­jas, svaigs­ta dėl in­ves­ti­ci­jų, dar­bo vie­tų ir dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mo. O silp­nes­nie­ji vi­suo­me­nės na­riai ar net vi­du­ti­nio­kai ne­su­lau­kia tin­ka­mo dė­me­sio.

Atot­rū­kis tarp val­džios ir žmo­nių ne­ma­žė­ja. Men­kai su­vo­kia­ma, kaip gy­ve­na pa­pras­ti žmo­nės.

Nuos­ta­tos silp­nes­nie­siems ir vi­suo­me­nė­je nė­ra pa­lan­kios.

Pre­zi­den­tė ap­lan­kė kai­mą, ku­ria­me daug vai­kų au­ga so­cia­li­nė­s ri­zi­kos šei­mo­se. Kai­mie­čiai kai­my­nai dės­tė ar­gu­men­tus, kad pa­šal­pų ne­rei­kia mo­kė­ti, kad jos tvir­ki­na žmo­nes, kad pa­šal­pas gau­da­mi ne­dir­ba.

Tai – ties­mu­kas po­žiū­ris, ku­riuo ne­rei­kia va­do­vau­tis. Bet juo ma­ni­pu­liuo­ja­ma. Kai kal­ba­me apie me­di­ci­ną, ne kai­my­no, o gy­dy­to­jo klau­sia­me, kaip rei­kia gy­dy­ti cuk­ri­nį dia­be­tą.

Pre­zi­den­tė vi­sų kai­mų neap­lan­kys. So­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mą rei­kia kur­ti tei­siš­kai. Se­niai aiš­kūs spe­cia­lis­tų siū­lo­mi bū­dai, kaip da­ry­ti ją efek­ty­ves­nę.

Kalbino Rūta JANKUVIENĖ


2014 me­tų skai­čiai

* 2014 me­tais že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos gy­ve­no 19,1 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

* Skur­do ri­zi­kos ly­gis – 19,1 pro­c. Pa­ly­gin­ti su 2013 m., jis su­ma­žė­jo 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to.

* Apie 560 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų gy­ve­no že­miau skur­do ri­zi­kos ri­bos.

* Skur­do ri­zi­kos ri­ba bu­vo 241 Eur per mė­ne­sį vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui ir 506 Eur– šei­mai, su­si­de­dan­čiai iš dvie­jų suau­gu­sių as­me­nų ir dvie­jų vai­kų iki 14 me­tų.


Skur­do ri­zi­kos ly­gis ir ri­ba Lie­tu­vo­je, Es­ti­jo­je ir Lat­vi­jo­je (pro­cen­tais)

2014 2015

Es­ti­ja Lat­vi­ja Lie­tu­va Es­ti­ja Lat­vi­ja Lie­tu­va

Skur­do ri­zi­kos ly­gis, pro­c.

Vi­si gy­ven­to­jai 21,8 21,2 19,1 21,6 22,5 22,2

0-17 me­tų am­žiaus 19,7 24,3 23,5 20,0 23,2 28,9

18-64 me­tų am­žiaus 19,4 18,4 17,6 17,9 18,6 19,5

65 me­tų ir vy­res­ni 32,6 27,6 20,1 35,8 34,6 25,0

Skur­do ri­zi­kos ri­ba vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui, Eur per mėn. 358 260 241 394 291 259

Šal­ti­nis: Es­ti­jos sta­tis­ti­kos tar­ny­bos duo­me­nų ba­zė, 2016 lie­pos 20 d.

Lat­vi­jos cent­ri­nio sta­tis­ti­kos biu­ro duo­me­nų ba­zė, 2016 lie­pos 20 d.