Naujausios
Bendražmogiškos vertybės jungia
– Oficiali pagalba vienišiems senyvo amžiaus, ligų kamuojamiems žmonėms nėra ta, kad kažkas iš mūsų ateitų žolę nušienautų ar daržus nuravėtų. Mūsų darbuotojai rūpinasi kambario švara, parūpina maisto, vaistais, padeda pasiekti gydytoją, jei reikia – verda ir kepa, skalbia... Bet mūsų lankomosios priežiūros darbuotojos negali užsimerkti, kai mato – močiutei dujinė neveikia, nėra kur net arbatos išsivirti, kad lova sulūžo, elektra dingo... Socialines paslaugas teikiančioms moterims tokios užduotys neįveikiamos. Kas tiems vienišiems tokiu atveju gali padėti? Gal seniūnija? Slaugytoja ir socialinio darbuotojo padėjėja Janina pažinojo Bronių, labai lengvą žmogų svetimoms bėdoms. Tiesiog atsidūrė beviltiškoje situacijoje, kai, atėjusi pasirūpinti neįgaliu žmogumi, rado jį iškritusį iš lovos, o ir sulūžusią lovą. Drįso paskambinti Broniui. Ir jis bematant prisistatė. Ir lovą suremontavo, ir ligonį padėjo perkelti. Taip viskas ir užsisuko – jau porą metų Bronius Bagočiūnas yra tas žmogus, į kurį lengva atsiremti ir lankomosios priežiūros darbuotojoms, ir patiems pagalbos laukiantiems, – taip apie Bronių Bagočiūną, ramstį iš bendruomenės, kalba VšĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro socialinė darbuotoja Aistė Povilaitienė.
– Bendražmogiškai lankydamasi Bagočiūnų namuose esu pasiskundusi, kad va pas vienus taip nutiko, pas kitus – anaip. Ir man visai netikėtai atsiliepia jis: „O tai čia sutvarkyti visai nesunku, galiu tą padaryti!“ Galvą linktelėjau – atvažiuoja ir sutvarko. Tai labai gabus, auksinių rankų žmogus. Jei ko nežino, nemoka – arba pasižiūri, arba pasiskaito, kai reikia – su konkrečiu specialistu pasikonsultuoja… – Br. Bagočiūną apibūdina Janina Aitkevičienė.
Plačiau: "Sidabrė" kovo 28 d.