Antras raundas dėl kvapų: ūkininkai sunerimo dėl būsimų sprendimų logikos

Va­kar po­sė­džia­vo Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos Jo­niš­kio sky­riaus ūki­nin­kai. Jiems su­si­rū­pi­ni­mą su­kė­lė ra­jo­no ta­ry­bos konst­ruk­ty­vios opo­zi­ci­jos ini­ci­juo­tas ir Ta­ry­bai jau pa­reng­tas spren­di­mo pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma nuo Jo­niš­kio mies­to ri­bos 5 ki­lo­met­rų spin­du­liu už­draus­ti že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę tręš­ti mėš­lu ir sru­to­mis. Šiuo spren­di­mu sie­kia­ma su­ma­žin­ti ne­ma­lo­nius kva­pus pa­va­sa­rį ir va­sa­rą, pra­si­dė­jus trę­ši­mo se­zo­nui, kai bū­tent pa­čia­me Jo­niš­ky­je 8 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų ima ka­muo­ti ne­pa­ke­lia­mas sru­tų dvo­kas.

– Jūs tik pri­sta­ty­kit svars­ty­mui tą klau­si­mą, kai mes vi­si at­va­žiuo­sim ir ne to­kiu dar bū­riu, kai pa­sa­ky­sim, ką gal­vo­jam, kad už­mir­šit vi­sus kva­pus, – emo­cin­gai į to­kį spren­di­mo pro­jek­tą rea­ga­vo 700 kar­vių lai­kan­tis ūki­nin­kas Eu­ge­ni­jus Sto­nis, ku­riam toks spren­di­mas reikš­tų gy­vu­li­nin­kys­tės ūkio pa­bai­gą.

Ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius, pa­ts dar per­nai per sa­vo gim­ta­die­nį lie­pos 31-ąją su­ra­šęs raš­tą Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai, pa­rei­ka­la­vęs gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, ūki­nin­kus ra­mi­no: dar nie­kas ne­priim­ta, ko­le­gos iš konst­ruk­ty­vio­sios opo­zi­ci­jos tik pa­siū­lė to­kį spren­di­mo pro­jek­tą. Tai reikš­tų, kad ap­link Jo­niš­kį 5 ki­lo­met­rų spin­du­liu – maž­daug tarp Sat­kū­nų ir Pli­kiš­kių, Kal­ne­lio ir Skaist­gi­rio, Ga­tau­čiuo­se, Ba­riū­nuo­se ir Ke­pa­liuo­se bū­tų už­draus­ta tu­rė­ti mėš­lo, dar dau­giau – paukš­čių, kar­vių, kiau­lių mėš­lu tręš­ti ne tik ūki­nin­kų lau­kus, bet ir ma­žus dar­žiu­kus.

– Kur to­kiu at­ve­ju dė­tu­me mėš­lą? De­gin­tu­me? Bet ir vi­suo­me­nės in­te­re­sų dėl dvo­ko tu­ri­me pai­sy­ti. 30 laips­nių karš­ty­je lais­ty­ti lau­kus sru­to­mis, pur­ty­ti mėš­lą – ne­są­ži­nin­ga. Or­ga­ni­ką su­grą­žin­ti į že­mę yra do­ry­bė. Siū­lau su­si­tar­ti: ne­tręš­kim lau­kų, kai tvy­ro 25-30 laips­nių karš­tis, pai­sy­ti vė­jo kryp­čių, – siū­lė me­ras, pa­brė­žęs, kad ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je jau sklan­do pro­jek­tas, ku­riuo bus griež­ti­na­mos tai­syk­lės, rei­ka­lau­jan­čios or­ga­ni­ką į že­mę įterp­ti per 4 va­lan­das. Da­bar ūki­nin­kai jas apar­ti pri­va­lo per 24 val. Ra­jo­no me­ras ape­lia­vo į ūki­nin­kų są­ži­nę; siū­lė at­sa­kin­gai bend­ra­dar­biau­ti su sru­tas tie­kian­čiu gy­vu­li­nin­kys­tės komp­lek­su.

Pie­no ūkį tu­rin­tis Eu­ge­ni­jus Sto­nis pa­ste­bė­jo: tik­rai, prie jo fer­mų taip ne­smir­da, kaip Jo­niš­ky­je: „At­va­žiuo­ju į mies­tą, tik­rai, smar­vė ne­pa­ke­lia­ma. Taip ne­ga­li bū­ti“.

Ūki­nin­kas Rim­vy­das Va­si­liaus­kas gar­siai svars­tė, kad sru­tų smar­vė ne ūki­nin­kų, o sru­tų tu­rė­to­jų rei­ka­las – šiuo at­ve­ju UAB „Ida­vang Ke­pa­liai“, ku­ri tu­ri in­ves­tuo­ti į įran­gą ir sru­tas lau­kuo­se pri­va­lė­tų įterp­ti iš­kart. Bet tai in­ves­ti­ci­jos. O įpa­rei­go­ti gy­vu­lin­kys­tės komp­lek­są pirk­ti tech­ni­ką ir tie­sio­giai sru­tas įterp­ti ra­jo­no val­džia ne­tu­ri jo­kių tei­sių ir ga­lių.

Al­vy­das Viz­bic­kas pra­trū­ko: „Gal vis­ką iš­nai­kin­kim, už­da­ry­kim? Štai bu­vo at­ve­jas, kai žmo­gus ėmė skųs­tis, jog net grū­dų bokš­tai jam svei­ka­tą sugadino…“

– Taip išei­na, kad rei­kia už­draus­ti gy­vu­li­nin­kys­tę. Tik­rai, žmo­nės kai­muo­se jau net kiau­lių sa­vo reik­mėms ne­beau­gi­na, sa­ko neap­si­mo­ka. Tai ge­riau pir­kim ir val­gy­kim lenkišką… – rep­li­ka­vo Vy­tau­tas Mi­liš­ke­vi­čius.

Dar­bo gru­pės, priė­mu­sios spren­di­mą už­draus­ti 5 km spin­du­liu ap­link mies­tą lau­kus tręš­ti mėš­lu, va­do­vas Gin­ta­ras Da­ma­la­kas, pa­ts daug me­tų va­do­va­vęs AB „Si­dab­ra“, ak­cen­ta­vo, kad joks mėš­las taip ne­smir­da, kaip sru­tos. Jis pri­si­mi­nė, kad vien dėl to, kad komp­lek­sas pa­sta­ty­tas per ar­ti mies­to, filt­rų ne­bu­vo, tad sru­tas po­že­mi­nė­mis trą­so­mis vi­są lai­ką pum­puo­da­vo kuo to­liau, į Duo­be­džių kai­me įreng­tus re­zer­vua­rus. To­mis sru­to­mis lais­ty­da­vo Skil­vio­nių, Min­dau­gių kai­mo lau­kus. Kai ki­ti įpras­tas pie­vas per se­zo­ną šie­nau­da­vo du­kart, sru­to­mis lais­to­mos pie­vos bū­da­vo šie­nau­ja­mos tris­kart. „Da­bar nuo gy­vu­li­nin­kys­tės komp­lek­so žar­nos sru­toms lais­ky­ti nu­ties­tos iki pat mies­to, o mi­nė­ti re­zer­vua­rai šian­dien ne­nau­do­ja­mi, tuš­ti? Ko­dėl bend­ro­vė ne­ga­li pum­puo­ti į re­zer­vua­rus ir ieš­ko­ti lau­kų, kur bū­tų ga­li­ma jas iš­lie­ti?“ – ste­bė­jo­si ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Gin­ta­ras Da­ma­la­kas.

Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos vi­cep­re­zi­den­tė, Jo­niš­kio sky­riaus pir­mi­nin­kė Li­li­ja Šer­mukš­nie­nė to­kį pa­reng­tą spren­di­mo pro­jek­tą pa­va­di­no pra­si­len­kian­čiu su lo­gi­ka, ste­bė­jo­si: „Iš­va­ži­nė­jau vi­są Eu­ro­pą, net Aust­ri­jos kal­nuo­se ma­čiau mėš­lo krū­vas, lie­tus lyja… Net tie, kas tu­ri eko­lo­gi­nius ūkius, ša­lies įsta­ty­mai lau­kus mėš­lu tręš­ti lei­džia. Tai ne­gi ra­jo­no ta­ry­ba ruo­šia­si pri­vers­ti ūki­nin­kus išim­ties tvar­ka grieb­tis nit­ra­tų ir sa­liet­ros? To­kiu at­ve­ju už­ver­sim skun­dais teis­mus, bet lai­mė­sim. Lie­tu­va jau ir taip pa­sku­ti­nė iš Bal­ti­jos ša­lių, ku­ri lai­ko ma­žiau­siai gy­vu­lių“.

– Taip, priė­mus to­kį spren­di­mą, ko­kį siū­lo ko­le­gos, at­si­ran­da ge­res­nės kon­ku­ren­ci­nės są­ly­gos tiems, ku­rie že­mės ūkiu ver­čia­si 6-tą­ja­me ki­lo­met­re nuo Jo­niš­kio. Tą pa­tvir­ti­no ir Kon­ku­ren­ci­jos tar­ny­ba, į ku­rią krei­pė­mės dėl ko­men­ta­ro. Ačiū, mes iš­gir­do­me jū­sų nuo­mo­nę, iš­smaug­ti gy­vu­lių ne­duo­sim, bet dar kar­tą tar­si­mės, dis­ku­tuo­sim su spren­di­mo pro­jek­tą pa­tei­ku­sia konst­ruk­ty­vią­ja opo­zi­ci­ja, dar­bo gru­pės va­do­vu Gin­ta­ru Da­ma­la­ku ir priim­sim iš­min­tin­gą spren­di­mą, – ra­jo­no ūki­nin­kus nu­ra­mi­no me­ras.