Naujausios
Vakar posėdžiavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus ūkininkai. Jiems susirūpinimą sukėlė rajono tarybos konstruktyvios opozicijos inicijuotas ir Tarybai jau parengtas sprendimo projektas, kuriuo siekiama nuo Joniškio miesto ribos 5 kilometrų spinduliu uždrausti žemės ūkio paskirties žemę tręšti mėšlu ir srutomis. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti nemalonius kvapus pavasarį ir vasarą, prasidėjus tręšimo sezonui, kai būtent pačiame Joniškyje 8 tūkstančius gyventojų ima kamuoti nepakeliamas srutų dvokas.
– Jūs tik pristatykit svarstymui tą klausimą, kai mes visi atvažiuosim ir ne tokiu dar būriu, kai pasakysim, ką galvojam, kad užmiršit visus kvapus, – emocingai į tokį sprendimo projektą reagavo 700 karvių laikantis ūkininkas Eugenijus Stonis, kuriam toks sprendimas reikštų gyvulininkystės ūkio pabaigą.
Rajono meras Vitalijus Gailius, pats dar pernai per savo gimtadienį liepos 31-ąją surašęs raštą Generalinei prokuratūrai, pareikalavęs ginti viešąjį interesą, ūkininkus ramino: dar niekas nepriimta, kolegos iš konstruktyviosios opozicijos tik pasiūlė tokį sprendimo projektą. Tai reikštų, kad aplink Joniškį 5 kilometrų spinduliu – maždaug tarp Satkūnų ir Plikiškių, Kalnelio ir Skaistgirio, Gataučiuose, Bariūnuose ir Kepaliuose būtų uždrausta turėti mėšlo, dar daugiau – paukščių, karvių, kiaulių mėšlu tręšti ne tik ūkininkų laukus, bet ir mažus daržiukus.
– Kur tokiu atveju dėtume mėšlą? Degintume? Bet ir visuomenės interesų dėl dvoko turime paisyti. 30 laipsnių karštyje laistyti laukus srutomis, purtyti mėšlą – nesąžininga. Organiką sugrąžinti į žemę yra dorybė. Siūlau susitarti: netręškim laukų, kai tvyro 25-30 laipsnių karštis, paisyti vėjo krypčių, – siūlė meras, pabrėžęs, kad aplinkos apsaugos ministerijoje jau sklando projektas, kuriuo bus griežtinamos taisyklės, reikalaujančios organiką į žemę įterpti per 4 valandas. Dabar ūkininkai jas aparti privalo per 24 val. Rajono meras apeliavo į ūkininkų sąžinę; siūlė atsakingai bendradarbiauti su srutas tiekiančiu gyvulininkystės kompleksu.
Pieno ūkį turintis Eugenijus Stonis pastebėjo: tikrai, prie jo fermų taip nesmirda, kaip Joniškyje: „Atvažiuoju į miestą, tikrai, smarvė nepakeliama. Taip negali būti“.
Ūkininkas Rimvydas Vasiliauskas garsiai svarstė, kad srutų smarvė ne ūkininkų, o srutų turėtojų reikalas – šiuo atveju UAB „Idavang Kepaliai“, kuri turi investuoti į įrangą ir srutas laukuose privalėtų įterpti iškart. Bet tai investicijos. O įpareigoti gyvulinkystės kompleksą pirkti techniką ir tiesiogiai srutas įterpti rajono valdžia neturi jokių teisių ir galių.
Alvydas Vizbickas pratrūko: „Gal viską išnaikinkim, uždarykim? Štai buvo atvejas, kai žmogus ėmė skųstis, jog net grūdų bokštai jam sveikatą sugadino…“
– Taip išeina, kad reikia uždrausti gyvulininkystę. Tikrai, žmonės kaimuose jau net kiaulių savo reikmėms nebeaugina, sako neapsimoka. Tai geriau pirkim ir valgykim lenkišką… – replikavo Vytautas Miliškevičius.
Darbo grupės, priėmusios sprendimą uždrausti 5 km spinduliu aplink miestą laukus tręšti mėšlu, vadovas Gintaras Damalakas, pats daug metų vadovavęs AB „Sidabra“, akcentavo, kad joks mėšlas taip nesmirda, kaip srutos. Jis prisiminė, kad vien dėl to, kad kompleksas pastatytas per arti miesto, filtrų nebuvo, tad srutas požeminėmis trąsomis visą laiką pumpuodavo kuo toliau, į Duobedžių kaime įrengtus rezervuarus. Tomis srutomis laistydavo Skilvionių, Mindaugių kaimo laukus. Kai kiti įprastas pievas per sezoną šienaudavo dukart, srutomis laistomos pievos būdavo šienaujamos triskart. „Dabar nuo gyvulininkystės komplekso žarnos srutoms laiskyti nutiestos iki pat miesto, o minėti rezervuarai šiandien nenaudojami, tušti? Kodėl bendrovė negali pumpuoti į rezervuarus ir ieškoti laukų, kur būtų galima jas išlieti?“ – stebėjosi rajono tarybos narys Gintaras Damalakas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos viceprezidentė, Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė tokį parengtą sprendimo projektą pavadino prasilenkiančiu su logika, stebėjosi: „Išvažinėjau visą Europą, net Austrijos kalnuose mačiau mėšlo krūvas, lietus lyja… Net tie, kas turi ekologinius ūkius, šalies įstatymai laukus mėšlu tręšti leidžia. Tai negi rajono taryba ruošiasi priversti ūkininkus išimties tvarka griebtis nitratų ir salietros? Tokiu atveju užversim skundais teismus, bet laimėsim. Lietuva jau ir taip paskutinė iš Baltijos šalių, kuri laiko mažiausiai gyvulių“.
– Taip, priėmus tokį sprendimą, kokį siūlo kolegos, atsiranda geresnės konkurencinės sąlygos tiems, kurie žemės ūkiu verčiasi 6-tąjame kilometre nuo Joniškio. Tą patvirtino ir Konkurencijos tarnyba, į kurią kreipėmės dėl komentaro. Ačiū, mes išgirdome jūsų nuomonę, išsmaugti gyvulių neduosim, bet dar kartą tarsimės, diskutuosim su sprendimo projektą pateikusia konstruktyviąja opozicija, darbo grupės vadovu Gintaru Damalaku ir priimsim išmintingą sprendimą, – rajono ūkininkus nuramino meras.