AR JAUNAS ŽMOGUS VERTAS PADĖKOS

AR JAU­NAS ŽMO­GUS VER­TAS PA­DĖ­KOS

Iš­leis­tu­vės ir bran­dos ates­ta­tų įtei­ki­mai – vie­na gra­žiau­sių kiek­vie­no vi­dur­va­sa­rio šven­čių – nuai­dė­jo per vi­sas 12 Šiau­lių gim­na­zi­jų. Ji svar­bi ne tik pa­tiems abi­tu­rien­tams, bet ir jų šei­mų na­riams, mo­ky­to­jams, vi­siems be­si­džiau­gian­tiems dar vie­na su­bren­du­sia ir spar­nus ke­lian­čia šiau­lie­čių kar­ta.

Šie­met ta šven­tė sa­vo pa­ki­lia ir sma­gia nuo­tai­ka ne­nu­si­lei­do anks­tes­nėms, nes Šiau­lių jau­ni­mas dar kar­tą įro­dė esąs ir ga­bus, ir darbš­tus. Aš as­me­niš­kai pa­dė­ko­jau ta­len­tin­giau­siems ir dau­giau­sia pa­stan­gų įdė­ju­siems. Įtei­kiau per 200 pa­dė­kų abi­tu­rien­tams, taip pat jų mo­ky­to­jams ir tė­vams.

Vis dėl­to kaip tas šaukš­tas de­gu­to šven­ti­nę nuo­tai­ką ap­kar­ti­no ži­niask­lai­do­je ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pra­si­dė­ju­si dis­ku­si­ja, kad rei­kia nu­sta­ty­ti tvar­ką, ko­kie po­li­ti­kai ir kaip tu­rė­tų ga­li­my­bę vie­šai dė­ko­ti mo­ki­niams.

Iš­leis­tu­vės – ma­nau ne ta vie­ta ir ne lai­kas – kel­ti po­li­ti­nes dis­ku­si­jas, ar rei­kia, kaip rei­kia dė­ko­ti mo­ki­niams. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ky­la to­kie klau­si­mai, ar rei­kia mo­ty­vuo­ti jau­nus žmo­nes už jų pa­stan­gas. Ma­nau, kad mū­sų vi­suo­me­nė­je pa­lai­ky­mo , pa­ra­mos, ge­ro žo­džio, ypač jau­niems žmo­nėms, ne­tgi per ma­žai. Jei­gu daž­niau įver­tin­tu­me jų pa­stan­gas, gal ne­tu­rė­tu­me ir to­kių mig­ra­ci­jos mas­tų.

Pas­vei­kin­ti jau­nuo­sius šiau­lie­čius jau­čiu pa­rei­gą kaip šia­me mies­te iš­rink­tas Sei­mo na­rys jau dvy­lik­ti me­tai dir­ban­tis Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­te. Lan­kau­si įvai­rio­se švie­ti­mo, kul­tū­ros įstai­go­se ne tik per šven­tes. Spren­džiu įvai­riau­sias pro­ble­mas, at­si­lie­piu į dau­gy­bę krei­pi­mų­si. De­šimt me­tų da­ly­vau­ju mo­kyk­lų abi­tu­rien­tų šven­tė­se. Šie­met 10 iš 12-os Šiau­lių gim­na­zi­jų pa­kvie­tė šiai iš­kil­min­gai pro­gai. Ir ne­bū­ti­nai tos, su ku­rio­mis esa­me spren­dę iš­ki­lu­sias pro­ble­mas.

Džiau­giuo­si, kad šią sa­vai­tę ge­riau­siai mo­kyk­las bai­gę Lie­tu­vos abi­tu­rien­tai bu­vo ypa­tin­gai pa­gerb­ti. Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­kvie­tė ga­biau­siuo­sius į Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mus. Čia jiems taip pat bu­vo vie­šai pa­dė­ko­ta, su­reng­ta iš­kil­min­ga šven­tė. Į ją bu­vo pa­kvies­ti ir sep­ty­ni šiau­lie­čiai – eg­za­mi­nuo­se ga­vę po 3 ir dau­giau šim­to ba­lų įver­ti­ni­mus. Tu­rė­jau pro­gą dar kar­tą dau­ge­liui jų pa­spaus­ti ran­ką ir šnek­te­lė­ti. Di­džiuo­juo­si ga­biais šiau­lie­čiais, ku­rie tu­ri ga­li­my­bes pa­kel­ti spar­nus to­lyn nuo Lie­tu­vos, ta­čiau dau­ge­lis jų pa­si­rin­ko stu­di­jas čia.

Ap­mau­du dėl vie­no, kai ki­tos sa­vi­val­dy­bės sa­vo ge­riau­siems mo­ki­niams, jų mo­ky­to­jams ir šei­moms at­si­dė­ko­da­mos or­ga­ni­za­vo trans­por­tą, ke­lio­nę, šiau­lie­čiai mo­ki­niai į Val­do­vų rū­muo­se su­reng­tą jų pa­ger­bi­mo šven­tę tu­rė­jo ke­liau­ti pa­tys, kaip iš­ma­ny­da­mi.

Dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems abi­tu­rien­tams, sie­ku­siems re­zul­ta­tų ir sa­vo bran­dos įtvir­ti­ni­mo, ir nie­kuo­met neat­si­ža­du pa­lai­ky­ti jau­nus žmo­nes, kraš­tie­čius ir už jų dar­bą jiems pa­dė­ko­ti. Ačiū, aukš­tų Jums sie­kių.

Sei­mo švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ed­var­das ŽAKARIS

Užs. Nr. 321392