Naujausios
Architektūros profesorius: miesto veidui trūksta vientisumo
Vieninteliame Šiaulių rajono mieste – Kuršėnuose – išrinktojo mero Antano Bezaro ir Tarybos nario Martyno Rusteikos kvietimu apsilankęs architektas, Dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Žebrauskas negaili patarimų, kaip formuoti miesto veidą. Chaoso pakanka, tad A. Žebrauskas pataria turėti vieningą viziją ir šviesti gyventojus.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Aptampytas miestas
Profesorius A. Žebrauskas Kuršėnuose apžiūrėjo renovuotą J. Basanavičiaus gatvę, L. Ivinskio aikštę, pavaikščiojo po Kuršėnų parką.
„Kuršėnų gerbūvis aptampytas, centrinė gatvė aptvarkyta, sudėta nauja danga, bet pasigendama vientisumo. Naujos trinkelės per daug vienodos, neišskirta važiuojamoji ir pėsčiųjų zona“, – vertino A. Žebrauskas.
Labiausiai žinomam architektui į akis krito tai, kad tvarkant Kuršėnų miestą pritrūko kompleksiškumo.
„Negalima, kad kiekvienas pastatas gyventų savo gyvenimą. Krenta į akis tai, kad pastatai išmarginti. Dalis pastato vienaip nudažyta, kita dalis – kita spalva. Savininkai – verslininkai. Reikia susiklausymo. Miestas turi būti kaip choras. Daina turi būti bendra. Jeigu kiekvienas norės būti solistu, choro nebus“, – palygino A. Žebrauskas.
Architektas įsitikinęs, kad Kuršėnai turi puikų gamtinį karkasą, architektūrinis karkasas nevisiškai sugadintas, tačiau tvarkant miestą reikia matyti į priekį.
Prikėlus Telšius, galima prikelti ir Kuršėnus
Profesoriaus A. Žebrausko talentą labiausiai išgarsino Lietuvai svarbaus Rainių memorialo sovietų teroro aukoms atminti sutvarkymo projektas, už kurį jis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
A. Žebrauskas, būdamas ilgamečiu Telšių rajono vyriausiuoju architektu, yra suprojektavęs gausybę kitų svarbių įvairios paskirties objektų Žemaitijos sostinėje, prisidėjęs prie to, kad Telšiai taptų jaukiu miestu su išskirtiniu veidu.
„Iš Telšių, buvusio beveik nabašniko, mes jį padarėme visai neblogu miestu vien dėl to, kad labai daug dirbome su miesto žmonėmis“, – sakė architektūros profesorius.
Jis pasakojo, kad gyventojams, namų savininkams buvo aiškinta, įtikinėta, mokyta, diskutuota. Profesoriaus teigimu, neretai namų savininkai užsidaro savyje – čia mano turtas, kaip noriu, taip darau.
„Reikia žmonėms aiškinti, kad gyvendami mieste jie turi paklusti bendroms taisyklėms, kitaip rezultatų nebus, neįmanoma sulipdyti vaizdo iš kaladėlių. Jeigu visi matys tik savo kaladėles – miestelis subirs, nebebus patrauklus. Reikia žmonėms aiškinti, kad namų savininkai matytų ne tik savo namą, bet ir miesto ateitį“, – patarė A. Žebrauskas.
Telšiai taip pat buvo pilkas miestas, neišnaudotos rekreacijai ežero pakrantės, mieste nebuvo nė vieno meno kūrinio. „Telšiuose nebijojome kelti pačių maksimaliausių reikalavimų, ir mums pavyko paversti Telšius pavyzdingai tvarkomu miestu. Tas įmanoma ir Kuršėnuose“, – sakė A. Žebrauskas.
Tvarkymas gabalais
A. Žebrauskas pastebėjo, kad sutvarkytas centrinės J. Basanavičiaus gatvės grindinys pagal vieną projektą, o L. Ivinskio aikštei jau parengtas atskiras projektas.
„Vis dėlto tai nedidelis miestas, todėl reikia siekti vientisumo. Reikia siekti, kad miestas turėtų bendrą veidą, o ne atskirus gabalus“, – įsitikinęs architektas.
A. Žebrauskas sakė, kad tvarkant centrinę L. Ivinskio aikštę istoriniame mieste reikia aikštei sugrąžinti buvusią gyvybę.
„Aikštę reikia rekonstruoti taip, kad joje galėtų vykti ir mugės, ir turgūs. Nebijoti padaryti aikštės gyvos. Nes dabar aikštė tėra paminklinė erdvė ir daugiau – niekas. Tokiuose miestuose reikia išsaugoti judrią erdvę, žmonių bendravimą joje, šventes, nereikia vengti prekybos, kuri sukuria gyvybę mieste“, – patarimus dalijo profesorius.
A. Žebrauskas pažymėjo, kad tvarkant miesto parką yra išlikęs branduolys, tačiau, pasikalbėjęs su kuršėniškiais, sužinojo, kad būtent po rekonstrukcijos parkas, turėjęs tapti miestiečių traukos vieta, – nutilo.
„Reikia ieškoti priežasčių, kodėl parkas nutilo, kodėl vaikščioti renovuotu parku žmonėms nepatogu, smunka kojos. Padaryta ne iki galo, nekompleksiškai“, – teigė A. Žebrauskas.
Architektui susidarė įspūdis, kad Kuršėnams per mažai dėmesio skiriama, lyginant su kitais miestais.
Darbas – architektams
A. Žebrauskas teiravosi, ar Kuršėnai turi savo architektą.
„Reikia profesionalo žvilgsnio. Jeigu mieste nėra savo architekto, jėgas į Kuršėnus turi nukreipti Šiaulių rajono vyriausiasis architektas. Kuršėnai – vienintelis miestas rajone“, – sakė A. Žebrauskas.
Būtent rajono vyriausiasis architektas su kitais vietos architektūros profesionalais turi rengti diskusijas ir profesionalų lygmeniu, ir su visuomene, kaip tvarkyti miestą.
Vaikščiodamas po Kuršėnus, o ypač po parką, profesorius A. Žebrauskas teigė, kad tai unikali vieta, kurią sutvarkius ji taptų žmonių traukos centru. Parkas, medinis dvaro pastatas, Ventos pakrantės Kuršėnams yra didžiulė dovana.
Profesoriaus teigimu, negalima pasikliauti vienadieniais projektais, o siekti kokybiško, kompleksinio rezultato. „Reikia turėti bendrą tikslą, žinant ko siekti, kokiomis spalvomis kurti miestą, kokias medžiagas naudoti, kokias erdves išryškinti. O tada jau po gabaliuką tą viziją realizuoti ieškant įvairių resursų, dalyvaujant įvairiuose finansavimo projektuose“, – patarė A. Žebrauskas.
Gitanos KUDULIENĖS nuotr.
PATARIMAI: Žinomas architektas, Nacionalinės premijos laureatas Algirdas Žebrauskas pataria, kad architektams reikia turėti vieningą koncepciją, kaip tvarkyti Kuršėnų miestą, kad jis taptų patrauklus ir jaukus.
Algimanto BRIKO nuotr.
MARGUMYNAI: Pastato pagrindinėje Kuršėnų arterijoje – J. Basanavičiaus gatvėje tarpukario pastatai išmarginti kelių spalvų dažais. Pirmas aukštas iš gatvės pusės vienoks, iš kiemo pusės – kitoks, antras aukštas nudažytas trečia spalva.
SPALVOS: Tarpukariu statyto pastato pirmas aukštas vienokios spalvos, antrasis aukštas – kitokios.