Chirurgų komanda pilnai sukomplektuota

„Sidabrės“ nuotr.
Gy­dy­to­jas, kaip ka­rys: vi­są lai­ką tu­ri bu­dė­ti. Ra­jo­no gy­ven­to­jų svei­ka­tos sar­gy­bo­je – pa­ty­rę chi­rur­gai (iš kai­rės sė­di) Gy­tis Skir­man­tas ir Re­mi­gi­jus Skro­de­nis, už jų sto­vi Au­ri­mas Kli­vic­kas, pir­mas iš de­ši­nės – ab­do­mi­na­li­nis (pil­vo) chi­rur­gas Lu­kas Jur­ke­vi­čius
Nuo šių me­tų ko­vo 14-osios Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je jau ne­be­dir­ba le­gen­di­nis chi­rur­gas, bu­vęs Chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Ma­žu­ta­vi­čius. Tai žmo­gus, vi­są sa­ve – ži­nias ir sa­vo lai­ką – paau­ko­jęs ra­jo­no žmo­nių svei­ka­tai. Šis gy­dy­to­jas, ku­riam pel­ny­tai skir­tas Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio var­das, di­džią­ją pa­ros da­lį pra­leis­da­vo li­go­ni­nė­je. Jo pro­fe­sio­na­lu­mo dė­ka iš­gel­bė­ta daug gy­vy­bių, o jo pir­mi­nes li­gos diag­no­zes pa­tvir­tin­da­vo ir ša­lies uni­ver­si­te­ti­nių li­go­ni­nių pro­fe­so­riai.

Po to, kai iš dar­bo išė­jo 66-erių Juo­zas Ma­žu­ta­vi­čius, ra­jo­no žmo­nės tar­si su­tri­ko: ne­bė­ra Jo­niš­ky­je kam ope­ruo­ti, pas ką pa­gal­bos pa­pra­šy­ti!?

Ta­čiau gy­ve­ni­me tuš­čių vie­tų ne­bū­na. Šiuo me­tu ra­jo­no li­go­ni­nės chi­rur­gų gre­tos – ir gau­sios, ir at­si­nau­ji­nu­sios, me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą ra­jo­no žmo­nėms tei­kia net pen­kių chi­rur­gų ko­man­da, va­do­vau­ja­ma Chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo Ed­mun­do Sa­ka­laus­ko.

Prieš tris mė­ne­sius Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je pra­dė­jo dirb­ti jau­nas ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos re­zi­den­tū­ros stu­di­jas bai­gęs vil­nie­tis Lu­kas Jur­ke­vi­čius. Vyr. gy­dy­to­jas Ed­mun­das Bal­ta­kis pa­brė­žia: tai Vil­niaus li­cė­jaus, 100-tu­ki­nin­kų kal­vės (ge­riau­siai bran­dos eg­za­mi­nus lai­kan­tys jau­nuo­liai – Au­to­rės pa­sta­ba), auk­lė­ti­nis.

– Iki tol apie Jo­niš­kį ma­žai ži­no­jau, tik tiek, kad mies­te yra Krep­ši­nio mu­zie­jus. Be­si­mo­kant Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te, su­si­ža­vė­jau ab­do­mi­na­li­nės (pil­vo) chi­rur­gi­jos re­zi­den­tū­ros stu­di­jo­mis, ta­čiau te­bu­vo tik dvi vie­tos: vie­na vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ma, ki­ta – mo­ka­ma. Neįs­to­jęs į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą, ieš­ko­jau ki­to­kių ga­li­my­bių siek­ti sva­jo­nės ir stu­di­juo­ti. Bū­tent Jo­niš­kio li­go­ni­nė su­ti­ko ap­mo­kė­ti ma­no pen­ke­rių me­tų re­zi­den­tū­ros stu­di­jas, mai­nais už tai at­va­žia­vau čia dirb­ti, – pa­sa­ko­ja en­tu­zias­tin­gai nu­si­tei­kęs chi­rur­gas.

Vil­nie­tis chi­rur­gas, per ke­lis mė­ne­sius spė­jęs įver­tin­ti pro­vin­ci­jos li­go­ni­nės pri­va­lu­mus pa­cien­tų at­žvil­giu, sa­ko, kad nė vie­no­je re­gio­no li­go­ni­nė­je neį­ma­no­ma su­lauk­ti to­kios grei­tos pa­gal­bos, kaip ra­jo­ni­nė­je, to­kio­je, kaip Jo­niš­kio.

– Jo­niš­kio ra­jo­ne daž­nas su­si­rgi­mas – ūmus tul­žies pūs­lės ak­men­li­gė, už­de­gi­mas. Dels­ti su to­kiu su­si­rgi­mu kar­tais yra la­bai pa­vo­jin­ga. At­vy­kęs su prie­puo­liu į re­gio­no li­go­ni­nę toks pa­cien­tas ga­li bū­ti išo­pe­ruo­ja­mas gal tik ki­tą die­ną. Ne iš blo­gos va­lios, o dėl pa­cien­tų gau­sos. O pas mus, Jo­niš­ky­je, nuo diag­no­zės iki at­lik­tos ope­ra­ci­jos kar­tais už­ten­ka valandos–pusantros. To­kios sku­bos ne­ga­li už­tik­rin­ti nė vie­na di­des­nė ša­lies li­go­ni­nė, – pa­sa­ko­ja Lu­kas Jur­ke­vi­čius. – Tai­gi, gy­dy­tis vie­to­je yra pra­na­šu­mas, nes pa­gal­bos pa­cien­tai su­lau­kia la­bai grei­tai. Tam tar­nau­ja ir pil­nai įreng­tos ope­ra­ci­nės ir Rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus blo­kas, spar­tą diag­no­zuo­jant le­mia ir ge­ros tech­ni­nės ga­li­my­bės.

Pla­ni­nių ope­ra­ci­jų ra­jo­no gy­ven­to­jams ir­gi ne­rei­kia lauk­ti, nes ei­lių nė­ra. Pa­sak Lu­ko Jur­ke­vi­čiaus, pa­cien­tas rei­ka­lui ea­sant ant ope­ra­ci­nio sta­lo ga­li bū­ti gul­do­mas jau ir ki­tą die­ną, tad ir li­ga neuž­si­tęs, ir li­go­niui ma­žiau stre­so gy­ve­nant ope­ra­ci­jos lau­ki­mu. Pa­to­gu­mas tas, kad nie­kur, at­lie­kant įvai­rius ikio­pe­ra­ci­nius ty­ri­mus, ne­rei­kia po ke­lis kar­tus va­ži­nė­ti.

Jo­niš­kio li­go­ni­nės jau­na­sis chi­rur­gas jau spė­jo išo­pe­ruo­ti ir ūmų apen­di­ci­tą, ir per­fo­ruo­tą skran­džio opą, žar­nų ne­praei­na­mu­mą, pil­vo sie­nų iš­var­žas, ko­jų ve­nas, tul­žies pūs­lės ak­men­li­ges. Vie­ną sa­vait­ga­lį Lu­kas Jur­ke­vi­čius yra at­li­kęs net pen­kias ope­ra­ci­jas. Ka­dan­gi jų skai­čius Jo­niš­ky­je nė­ra toks di­de­lis, ko­kio no­rė­tų­si, siek­da­mas iš­lai­ky­ti aukš­tą kva­li­fi­ka­ci­ją, gy­dy­to­jas dar įsi­dar­bi­no ir Šiau­lių res­pub­li­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, ku­rio­je dir­ba lais­vu nuo dar­bo Jo­niš­ky­je me­tu.

Jau po­rą me­tų Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je dir­ba ir bu­din­tis chi­rur­gas-echos­ko­puo­to­jas Au­ri­mas Kli­vic­kas, šio­je ko­man­do­je svar­bus dar ir kaip diag­nos­ti­kas, at­lie­kan­tis vi­daus or­ga­nų, minkš­tų­jų au­di­nių, są­na­rių, kt. or­ga­nų ty­ri­mus.

Gy­dy­to­jas Gy­tis Skir­man­tas, Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je dir­ban­tis nuo 2000-ųjų, at­lie­ka ne tik žar­ny­no ir skran­džio en­dos­ko­pi­nius ty­ri­mus, bet ir pla­taus spekt­ro ope­ra­ci­jas ir jau pel­nęs pa­gar­bą ir pri­pa­ži­ni­mą ne tik ra­jo­ne, bet ir už jo ri­bų.

Ly­giai taip pat, kaip ir ge­rai ra­jo­no gy­ven­to­jams pa­žįs­ta­mas chi­rur­gas Re­mi­gi­jus Skro­de­nis, ku­ris li­go­ni­nės at­lie­ka Die­nos sta­cio­na­re at­lie­ka­mas am­bu­la­to­ri­nes ope­ra­ci­jas.

Vi­sas šis chi­rur­gų blo­kas dir­ba su­tar­ti­nai ir iš­vien – vie­nas ki­tam asis­tuo­ja ope­ra­ci­jų me­tu, vie­nas ki­tam tal­ki­na diag­no­zuo­jant su­si­rgi­mus ir kon­sul­tuo­jan­tis dėl to­li­mes­nių gy­dy­mo pla­nų pra­ktiš­kai bet ku­riuo pa­ros me­tu.

Šiai chi­rur­gų ko­man­dai į tal­ką atei­na ir pa­ty­rę anes­te­zio­lo­gai – mū­sų li­go­ni­nės anes­te­zio­lo­gei Vio­le­tai Bo­ru­tie­nei tal­kin­ti at­vyks­ta Ar­vy­das Sa­ka­laus­kas iš Pa­ne­vė­žio res­pub­li­ki­nės li­go­ni­nės, Ma­rius Pa­vi­lo­nis ir Ir­man­tas Ker­paus­kas iš Kau­no, And­rius Stan­ke­vi­čius iš Šiau­lių.

– Jo­niš­kio li­go­ni­nė­je už­tik­ri­na­mos vi­sos ant­ro ly­gio pa­slau­gos. Ra­jo­no žmo­nės gal gal­vo­ja, kad čia ope­ruo­ja­ma ma­žai, to­dėl gy­dy­to­jams trūks­ta kva­li­fi­ka­ci­jos ir pra­kti­kos. Taip, ope­ra­ci­jų skai­čius, ma­žė­jant gy­ven­to­jų, čia ne­ga­li bū­ti la­bai di­de­lis. Ta­čiau, kaip ma­to­te, me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas čia tei­kia me­di­kai, dir­ban­tys ir ša­lies res­pub­li­ki­nė­se, did­mies­čių li­go­ni­nė­se, kur yra ir di­džiu­liai li­go­nių srau­tai, ir tem­pas, ir pro­fe­sio­na­lu­mas bū­ti­nas, – sa­ko į pro­vin­ci­jos li­go­ni­nę dirb­ti at­vy­kęs pil­vo chi­rur­gas Lu­kas Jur­ke­vi­čius.

Kiek ki­to­kia, liūd­nes­nė, si­tua­ci­ja su li­go­ni­nės or­to­pe­dais-trau­ma­to­lo­gais. Dvi iki tol šau­niai dir­bu­sios gy­dy­to­jos yra vai­kų au­gi­ni­mo ato­sto­go­se. Dar vie­na dak­ta­rė, at­vyk­da­vu­si iš Šiau­lių res­pub­li­ki­nės li­go­ni­nės, taip pat mo­ti­nys­tės ato­sto­go­se. Ne­li­kus spe­cia­lis­tų, li­go­ni­nei or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sta­cio­na­ri­nė pa­slau­ga me­tams su­stab­dy­ta.

– Da­bar jo­niš­kie­čių pa­to­gu­mui kon­sul­tuo­ti bei teik­ti pa­gal­bą Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riu­je du­kart per sa­vai­tę at­vyks­ta gy­dy­to­jai or­to­pe­dai-trau­ma­to­lo­gai Min­dau­gas Damb­raus­kas ir Vi­lius Rim­kus iš Šiau­lių res­pub­li­ki­nės li­go­ni­nės. Dėl jų dar­bo ad­mi­nist­ra­ci­ja yra ga­vu­si ne vie­ną pa­dė­ką, – sa­ko VšĮ Jo­niš­kio li­go­ni­nės vyr. gy­dy­to­jas Ed­mun­das Bal­ta­kis.