Dan­giš­ka ko­va: mag­ne­ti­nė aud­ra ir užtemimas

Dangiška kova: magnetinė audra ir užtemimas

Dėl stiprios magnetinės audros naktį į kovo 18-ąją dangų papuošė itin retai Lietuvoje matoma šiaurės pašvaistė. Tokia ryški ji buvo matoma tik prieš dešimt metų. Etnokosmologo Jono Vaiškūno žodžiais, stebime tarsi dangišką kovą – karą atmosferoje, žvangančius, blizgančius kalavijus ir kraują.

Rytoj – Saulės užtemimas, kuris bus matomas ir Lietuvoje.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Magnetinė audra siekė beveik maksimumą

Magnetinės audros priežastimi tapo kovo 15 dieną Saulėje įvykę keli galingi žybsniai. Magnetinė audra kyla žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu sužimba poliarinės pašvaistės – danguje matomi balkšvi, žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, juostos.

„Įsivaizduokime Saulę kaip didelį laužą, prie kurio sėdime savo planetoje. Žybsnis viršutinės atmosferos sluoksniuose turi būti būtinai nukreiptas į Žemės pusę. Tuomet elektringų dalelių šūvis maždaug per dvi paras pasiekia Žemę“, – aiškino J. Vaiškūnas.

Šiaurės pašvaistės magnetinio lauko intensyvumas stipriausias palei Žemės šiaurinį ir pietinį polius. Kuo šiauresnė šalis, pavyzdžiui, Skandinavija, Estija, tuo jos ryškesnės. Kuo piečiau, tuo pašvaistės matomos rečiau, nebent per labai didelę magnetinę audrą.

Šįkart pagal Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp magnetinės audros indekso reikšmė siekė 8 balus, todėl ryški pašvaistė buvo matoma net Lietuvoje. Kp skaičiuojamas nuo 0 iki 9, esant 5 jau vadinama magnetine audra.

Dienos metu šiaurinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa. Naktį pašvaistė idealiai išryškėjo dėl pasitaikiusio giedro oro. J. Vaiškūno teigimu, jei magnetinė audra labai stipri, iškart saulei nusileidus jau galima matyti pakitusią dangaus spalvą – tarsi neonines šviesas. Jei pašvaistė nestipri, žmonės ją gali supainioti su balkšvais plunksniniais debesimis.

Veikia žmonių sveikatą

Etnokosmologas J. Vaiškūnas pažymi, jog magnetinė audra veikia jautresnių žmonių sveikatą. Medikai yra nustatę, jog gali neigiamai paveikti širdininkus, turinčiuosius aukštą kraujospūdį. Dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, darosi sunkiau susikoncentruoti. Lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama išgerti kraują skystinančių vaistų.

Sveiki žmonės taip pat turėtų pristabdyti gyvenimo tempą: nesiimti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, vengti stresinių aplinkybių, jei įmanoma, neplanuoti rimtų, įtemptų pasitarimų darbe. Nepatariama leistis į ilgas keliones, kurių metu tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika susidaryti trombui.

„Esant didelėms magnetinėms audroms net elektroniniai prietaisai išeina iš rikiuotės, kosminių stočių navigacijos sistemos, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, radijo ryšys“, – komentavo J. Vaiškūnas. Skrendant lėktuvu bent 10 km aukštyje, galima gauti dozę švitinimo, tarsi iš rentgeno aparato.

Pasak etnokosmologo, Žemės magnetinis laukas tarnauja kaip apsauginis skydas – jei jo nebūtų, ši audra Žemę būtų pražudžiusi.

„Mes vizualiai matome tarsi karą, dangišką kovą. Atmosferoje atremiamas antpuolis, o mes matome besiliejantį kraują ir žvangančius, blizgančius kalavijus. Mus gina dangiškoji armija nuo įvairių neigiamų reiškinių“, – poetiškai lygino specialistas.

Šiaurės pašvaistė protėvius įspėdavo

J. Vaiškūnas pasakoja, jog šiaurės pašvaistę stebėję mūsų protėviai ją siedavo su neramumais, reikšmingais įvykiais, priimdavo kaip perspėjimą.

„Žmonės neeilinius įvykius danguje siejo su įvykiais žemėje. Yra net posakis: kaip danguje, taip ir ant žemės. Jų įsitikinimu, danguje įvyksta anksčiau, žemėje – vėliau, todėl galima prognozuoti, kas įvyks“, – aiškino etnokosmologas.

Jo nuomone, jei žmonės vertintų šiaurės pašvaistę dabar, tikriausiai sietų su karo grėsme. Galimai grėsmę sustiprintų matyta tekanti raudona, tarsi kruvina mėnulio pilnatis.

„Kalbant moksliškai, jokių sąsajų nėra. Sąsajos yra žmogaus galvoje. Tačiau visada verta turėti ženklus, kurie perspėja susitvardyti, susimąstyti“, – mano etnokosmologas.

Penktadienį Europoje laukiama ir kito įspūdingo gamtos reginio – didžiausio Saulės užtemimo per daugiau nei dešimtmetį. Užtemimo išvakarėse Mėnulis Žemės atžvilgiu atsidurs perigėjuje – t.y. arčiausiai Žemės. Tokia padėtis dar vadinama „supermėnuliu“, „superpilnatimi“.

J. Vaiškūnas pažymi, jog tai sutapimas, neturintis jokio ryšio su magnetinėmis audromis. Jis sutampa ir su lygiadieniu kovo 21 naktį. „Atsibusime, kai mūsų pasaulyje bus daugiau šviesos negu tamsos – daugiau pozityvo negu negatyvo. Iš čia atsiras ir geresnė nuotaika, sveikatingumas, aktyvumas“.

Kaip nufotografuoti šiaurės pašvaistę?

Po nakties socialinius tinklus, interneto portalus užplūdo šiaurės pašvaisčių nuotraukos – retas gamtos reiškinys buvo matomas visoje Lietuvoje. „Foto-Šiauliai“ klubo vadovas, fotografas Rinat Tarzumanov naktį taip pat nemiegojo. Įspūdingų kadrų jis padarė pusiaukelėje važiuojant link Pakruojo, prie Ginkūnų tvenkinio.

R. Tarzumanov sako, jog šiaurės pašvaistės fotografavimas labai panašus į įprastą naktinį fotografavimą, tereikia nuvažiuoti toliau nuo miesto arba miestą palikti pietinėje pusėje.

„Reikia turėti stovą ir kuo platesnį, šviesesnį objektyvą. Nors gali tikti bet koks. Kolegos sakė, kad ir telefonu fotografavo, tik naudojo kameros programėlę, kurioje galima nustatyti ilgą išlaikymą“, – pasakojo fotografas. Jis pažymi, jog vis dėlto tam, kad nuotrauka būtų kokybiškesnė, reikia brangesnės fotoįrangos.

Pasak jo, plika akimi pašvaistė nebuvo tokia spalvota, kokia nuotraukose. Pašvaistė išryškėja, raudona spalva atsiranda dėl ilgo išlaikymo. R. Tarzumanov atskleidžia, jog nuotraukoms padaryti naudojo išlaikymus nuo 15 sekundžių, jautrumą – nuo 1600 ISO, diafragmą atvėrė iki 2,8.

„Pradžioje pašvaistė atrodė kaip neryškus šviesus debesiukas, o apie 1.30 val. labai paryškėjo, išsiplėtė, bangos pradėjo eiti labai greitai, kaip pulsavimas. Pirmą kartą stebėjau šiaurės pašvaistę. Pažiūrėti tikrai buvo verta“, – įspūdžiais dalijosi fotografas.

Jis pataria: tam, kad naktinė ar pašvaistės nuotrauka atrodytų įspūdingiau, gražiau, išskirtiniau, pašvaistę reikia suderinti su ant žemės esančiais objektais. Tai gali būti medis, atvaizdas vandenyje, kelio perspektyva, žmonių siluetai.

Rinat TARZUMANOV/rinat.lt nuotr.

PAŠVAISTĖ: Lietuvoje itin retai matomą šiaurės pašvaistę Šiaulių apylinkėse užfiksavo fotografas, klubo „Foto-Šiauliai“  vadovas Rinat Tarzumanov.

Saulės užtemimo maksimumas – 12 val. 4 min.

Rytoj, penktadienį, Lietuvoje bus matomas įspūdingas Saulės užtemimas – priešpiet užsitemdys trys ketvirčiai Saulės disko.

Šiauliuose užtemimas bus stebimas teleskopais Šiaulių universiteto observatorijoje (I rūmai, P. Višinskio g. 25, 802 auditorija).

Saulės užtemimą galima bus stebėti ir per teleskopą skvere prie Šiaulių savivaldybės šalia fontano „Saulės diskai“.

Molėtų astronomijos observatorijos duomenimis, Vilniuje užtemimas prasidės 10.55 val., o piką pasieks 12.04 val. – tuo metu Mėnulis dengs beveik 73 procentus Saulės. Įspūdingiausią vaizdą turėtų išvysti klaipėdiečiai – pajūryje užtems 78 procentai Saulės. Čia užtemimas prasidės 4 minutėmis anksčiau nei sostinėje.

Užtemimo maksimumas bus 12.04 val. Tuo momentu Mėnulis dengs apie 77 procentus Saulės disko (Šiauliuose). Užtemimas baigsis 13.14 val. (Vilniuje), taigi Lietuvos gyventojai apie dvi valandas galės stebėti šį įdomų gamtos reiškinį.

Šiauliečiams ir apskrities gyventojams, esant saulėtai dienai, galima stebėti šį gamtos reiškinį namie, darbe, mokykloje. Stebėti reikia aprūkytu stiklu, tamsia fotojuostele, lanksčiojo diskelio vidine dalimi, suvirintojų akiniais (akiniai nuo Saulės netinka) arba specialiais filtrais ir akiniais.

Nors Lietuvoje bus regimas tik dalinis užtemimas, pasaulis stebės ir pilną Saulės užsidengimą. Ilgiausiai – 2 minutes 47 sekundes – visiško užtemimo fazė truks Farerų salose.

Kovo 20-osios reginys yra paskutinis visiškas Saulės užtemimas Europoje iki pat 2026 metų rugpjūčio 12 dienos.

ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.