Diskusija dėl  kirtimų botaniniame draustinyje tęsiasi

Raimondo Gurskio nuotr.
Kovo viduryje gamtos mylėtojas, ilgametis pasienietis Raimondas Gurskis Pabalių draustinyje, esančiame tarp Daukšių ir Žagarės prie Latvijos sienos, pastebėjo seno miško, priklausančio Žagarės regioniniam parkui, plynus kirtimus ir tomis "skylių" nuotraukomis žalio rūbo fone pasidalino su "Sidabrės" skaitytojais
Praėjusiame laikraščio numeryje spausdinome publikaciją "Pjūklai įsisuko į botaninį draustinį", kuris sulaukė didelio visuomenės  susidomėjimo. Daugelis pasigedo Žagarės regioninio parko direkcijos administracijos, kuriai šis draustinis priklauso, pozicijos. Susirūpinę joniškiečiai atvirai klausia:  ar regioninis parkas  už miško išsaugojimą, ar už jo kirtimą, ar bent pirštu  pajudino, kad  situacija šiandien būtų kitokia?

Kirtimų projekto derinti nereikėjo
Žagarės regioninio parko direkcijos, kurios teritorijai priskirtas ir Pabalių draustinis,  vadovas Mindaugas Balčiūnas "Sidabrei" patikino, kad  valstybinio miško sėklinės pušies medyne  buvo organizuoti specialieji  kirtimai, kurių derinti su teritorijos šeimininkais , šiuo atveju Žagarės regioniniu parku, nereikalauja joks įstatymas ar kitas teisės aktas.
M. Balčiūnas prisipažino, kad Pabalių botaninį draustinį, kad įvertinti jo būklę,  direkcijos darbuotojai aplanko kartą metuose.
– Žinoma, aš, kaip žmogus,  pilietis, už augantį medį, ne  nukirstą. Tačiau kaip įstaigos vadovas, teisiškai neturiu jokių svertų pakeisti  Valstybinės miškų tarnybos specialistų nurodymų miškininkams. O kad jie dirba griežtai pagal įstatymo raidę, net neabejoju.  Štai ir prie Žvelgaičio ežero  norėjome  atvesti elektrą. Tačiau  miškininkai, kurie čia prižiūrėjo valstybinį mišką,  neleido.  Teko kreiptis į Vyriausybę, kuri tą dalį valstybinio miško tiesiog perdavė  mūsų rajono Savivaldybei, kad numatyti elektrifikavimo darbai tęstųsi. Mano įsitikinimu,  kiekvienas turime dirbti pagal savo kompetenciją, – toks M. Balčiūno komentaras šia tema.

Plačiau: "Sidabrės" gegužės 20 d. numeryje