Naujausios
Vaikai į mokyklą turi keliauti saugiai
Rajono gyventojai jau kuris laikas prašo įrengti perėją prie autobusų sustojimo Upytės gatvės gale, kur atvažiavę mokiniai kas rytą eina į Žemės ūkio mokyklą ir Mato Slančiausko progimnaziją. Link progimnazijos juda ir suaugusieji, kuriems prireikia ligoninės ir poliklinikos paslaugų. Kadangi perėjos nėra, kelias kertamas nesaugiai. Miesto gale automobiliai jau būna įsibėgėję arba vairuotojai dar nespėja jų pristabdyti, atvykdami nuo Kriukų pusės. Kadangi kelias nepriklauso savivaldybei, kreiptasi į Valstybinę automobilių kelių direkciją, iš kurios, pasak Eismo saugumo komisijos pirmininko, administracijos direktorės pavaduotojo Aivaro Rudnicko, gautas netenkinantis nekonkretus atsakymas, kad šis klausimas bus įtrauktas į sąrašą prioriteto tvarka.
Automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus patarėjas Viktoras Lapinas informavo, kad šalyje pirmiausia iki 2021 metų bus remontuojamos nesutvarkytos 1700 perėjų, tad apie naujų įrengimą greitu laiku kalbėti būtų sudėtinga. Į tai Eismo saugumo komisijos pirmininkas A. Rudnickas reagavo, kad taip sulauksime ir kol viena progimnazistų karta užaugs.
Tačiau posėdyje dalyvavęs Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pabrėžė, kad saugaus eismo sąlygos vaikams privalo būti užtikrintos ir dabartinė padėtis netoleruotina. Jis siūlė minėtoje vietoje įrengti iškilią perėją, kuri išspręstų ne tik mokinių ir suaugusiųjų judėjimo per kelią, bet ir eismo greičio problemą. Šis klausimas Kelių direkcijoje būtų sprendžiamas greičiau, jei lėšomis prisidėtų ir savivaldybė, pavyzdžiui, įrengdama perėjos vietoje kryptinį apšvietimą, nes esamo pagal reikalavimus nepakanka. Merui V. Gailiui patvirtinus, kad bus ieškoma tokių galimybių, svečias pažadėjo dar iki naujų metų organizuoti susitikimą jau dėl konkretesnių sprendimų Susisiekimo ministerijoje kartu su Automobilių kelių direkcijos atstovais.
Spręs ir dėl dviračių tako
V. Pumputis posėdyje pasiūlė toje pačioje Upytės gatvėje, kur atsišakoja Adomo Varno ir Boriso Dauguviečio gatvės ir susidaro trikampis, per kurį kaip kas nori, taip važiuoja, pagalvoti apie mažąją žiedinę sankryžą arba saleles. Tada automobiliai važiuotų lėčiau ir taip staiga neišnirtų prieš perėja ties prekybos centru „Maxima“. Taip pat būtų galima įrengti iškilią perėją.
Saugaus eismo komisijai svarbus ir dviračių tako trūkstamų atkarpų įrengimas ties degaline „Viada“.
„Magistrale Ryga–Kaliningradas didelis ne tik automobilių, bet ir dviratininkų srautas. Yra atvykstančių keliautojų per Rygos, Talino oro uostus. Kaip užsienio turistai gali jaustis, kai keliose vietose ties grūdų supirkimo įmonėmis, degaline dviračių takas staiga nutrūksta? O juk jis tęsiasi dar keliolika kilometrų. Tuo keliu žmonės važiuoja ir į Kryžių kalną“, – dėstė argumentus meras V. Gailius.
Administracijos direktorės pavaduotojas A. Rudnickas pastebėjo: Kelių direkcija atsakė, kad Joniškio rajono dviračių takų remontas ir įrengimas bus įtrauktas į eilę.
„Šį klausimą taip pat būtų galima svarstyti susitikus Susisiekimo ministerijoje“, – pažadėjo Vidmantas Pumputis.
Svarstytas ir Žagarės klausimas
Į ministeriją gruodžio mėnesį bus vežamas ir Žagarei aktualus sunkiojo transporto ribojimo mieste klausimas. Vėlgi – savivaldybė jau buvo kreipusis į Automobilių kelių direkciją, iš kurios atėjo atsakymas, jog eismą riboti netikslinga.
Saugaus eismo komisijos pirmininkas Aivaras Rudnickas pripažino, kad gal buvo pateikta per maža argumentų, bet padėtis tikrai bloga: į Akmenės rajono LEZ-e (Laisvoji ekonominė zona) statomą gamyklą iš Skaistgirio ir kitų skaldos karjerų važiuoja beveik nenutrūkstamas srautas sunkiasvorių automobilių, suskaičiuota, kad jų vyksta vidutiniškai 4 per 10 minučių, o greitis įsibėgėjus tolstant nuo centro tikrai gerokai didesnis nei leistini 70 kilometrų. Tad prašoma miegamoje zonoje apriboti greitį iki 30 kilometrų per valandą.
Kelių priežiūros tarnyba jau ne vieną kartą turėjo tvarkyti gatves, ypač sudėtinga padėtis ties stačia 90 laipsnių sankryža, vedančia į miesto centrą. Vasarą per karščius toje vietoje asfaltas tiesiog tirpsta ir susigarankščiuoja nuo stabdomų automobilių svorio, kuris, spėjama, irgi kai kada gali būti didesnis nei numatytas.
Rugsėjo pradžioje, neapsikęsdami didžiulio eismo intensyvumo žagariečiai su rajono tarybos nariu opozicijos atstovu Edmundu Vaičiuliu priešakyje organizavo akciją, per kurią valandą vaikščiojo per perėją, stabdydami sunkiasvorius automobilius. Miesto centre gyvenantys žmonės tada „Sidabrei“ pasakojo nespėjantys kasdien valyti dulkių, nes eismas net ir asfaltuotoje gatvėje jas sukelia nuolat, be to, greta gatvės esančiuose daugiabučiuose virpa baldai, skimbčioja indai indaujose.
Automobilių kelių direkcijos atstovas Viktoras Lapinas suabejojo greičio mažinimo iki 30 kilometrų per valandą nauda, nes lengvųjų automobilių vairuotojai bus provokuojami lenkti lėtai judančius vilkikus ir žmonės, gyvenantys prie šių gatvių, ramybės vis tiek neturės.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio nuomone, tokiu atveju geriausia išeitis būtų trikojai greičio matuokliai ir, žinoma, policijos kontrolė. Toks sprendimas jau ne kartą „suveikė“ kitose rajoninėse vietovėse.
Įrengti perėjas–kalniukus būtų netikslinga, nes Žagarėje Miesto aikštėje ir Petro Cvirkos gatvėje gyvenamieji namai stovi labai arti gatvės, tad triukšmas per juos važiuojant neleistų miegoti.
„bet gal iki greičio kontrolės matuokliais galėtume pastatyti tuos iki 30 kilometrų ribojančius ženklus?“ – viltingai klausė A. Rudnickas.
Šis klausimas taip pat persikels į Susisiekimo ministeriją.
Taip pat kalbėta apie Automobilių kelių direkcijos atstovų galimybę nuolat dalyvauti Saugaus eismo komisijos posėdžiuose, apie gatvių ir šaligatvių valymą ir kita.