Naujausios
Emigruoja šeimos: tendencija vis stiprėja
Šiaulietė Raminta Balsienė su dviem vaikais vakar išvyko gyventi į Švediją, kur dirba jos vyras. Grįžti į Lietuvą moteris neplanuoja – svarsto ateityje į Švediją parsikviesti ir savo mamą bei anytą. „Visą laiką galvojau, kad gyvensiu Lietuvoje“, – sako šiaulietė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Šiaulių emigravo 843 asmenys – 175 daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sunkiausia – mamoms
Ramintos savaitgalis buvo skirtas pakuoti lagaminams. Į kelionę išsiruošė trise: su 8 ir 1,5 metų atžalomis.
33 metų šiaulietė sako niekada neįsivaizdavusi, jog išvažiuos gyventi į kitą šalį: „Visą laiką galvojau, kad gyvensiu Lietuvoje. Vyras irgi buvo Lietuvos patriotas. Bet, kai prasidėjo krizė, pradėjo važinėti į Angliją, Švediją, nes Lietuvoje trūko darbų.“
Kai praėjusių metų rudenį R. Balsienės vyras išvyko dirbti į statybas Švedijoje, šeimai teko gyventi atskirai.
„Švedijoje jam patinka – ir mes važiuojame iš paskos. Norisi, kad vaikai matytų tėtį. Gyventi atskirai ir man pačiai sunku“, – sako Raminta.
Švediją pasirinko dėl kelių priežasčių: šalies gamtos grožio, požiūrio į žmogų. Be to, pasak Ramintos, švedai gana panašūs į lietuvius: yra uždaresnio būdo, ne iš karto prisileidžia svetimus, bet kai susidraugauja, problemos išnyksta.
„Šalis brangi, bet atlyginimai – dideli, tad ir dirbdamas paprastą darbą gali oriai gyventi“, – sako šiaulietė.
Anksčiau R. Balsienė dirbo klientų aptarnavimo vadybininke, baigė ir vizažo kursus. Šiuo metu moteris yra vaiko priežiūros atostogose. Svarsto: jei būtų dirbusi, galbūt būtų buvę sunkiau apsispręsti išvykti.
Švedijoje šeima planuoja įsitvirtinti visam laikui arba bent kol vaikai baigs mokslus. Tuomet jau patys galės nuspręsti, kokią šalį rinktis.
„Manau, ateityje vaikai man padėkos, – sako šiaulietė. – Galimybių bus daugiau ir geresnių nei Lietuvoje. Švedijoje nemokamas aukštasis mokslas, tai labai imponuoja, galvojant apie vaikus. O ir pati galvoju, kad dar norėčiau mokytis.“
Sunkiausia su žinia apie emigraciją buvo susitaikyti jos ir vyro mamoms. Prakalbus apie išvykimą, nuo jų veido dingdavo šypsena. Raminta tikisi: jei patiems gerai seksis, pasiims į Švediją ir savo mamas.
Reikia esminių pokyčių
Švedijoje Raminta iš pradžių planuoja auginti vaikus. Darbo ieškosis, kai mažasis išeis į darželį, o dukra – į mokyklą. Svarsto apie galimybę daryti makiažą.
„Žinau, kad iš pradžių bus sunku, teks ir juodą darbą padirbti. O vėliau, išmokus švedų kalbą, bus galima susirasti ir geresnį darbą“, – sako moteris.
Išvykdama gyventi į užsienį šiaulietė liūdesio nejautė. Labiau – jaudulį prieš didelį gyvenimo įvykį. Kiek neramu buvo dėl kasdienių rūpesčių: kaip susidėti daiktus, kaip seksis kelionė.
Pirmą klasę baigusi Ramintos dukra nuliūdo, kad teks palikti draugus. Mama ją guodžia tuo, kad ir Švedijoje susiras bičiulių, o draugai iš Lietuvos niekur nedings, bus galima bendrauti ir toliau, nes šeima planuoja du tris kartus per metus grįžti aplankyti artimųjų.
Nors Lietuvoje daug kalbama apie tai, kaip reikia stabdyti emigraciją, parsivilioti emigrantus namo, Ramintos nuomone, realių bandymų nėra.
„Reikia keisti nuo pašaknų ir žmonių mąstymą, santykius, ir valdžios sprendimus dėl darbo, pragyvenimo. Viską reikia keisti“, – sako šiaulietė.
Išvyksta su šeimomis
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja Diana Grigienė informavo, kad per pirmąjį 2016 metų pusmetį iš Šiaulių į užsienį išvyko 400 moterų ir 438 vyrai.
Per tą patį laiką iš užsienio į Šiaulius grįžo 94 asmenys. Ar jie liko gyventi nuolat Šiauliuose, pasak D. Grigienės, sistemoje atsekti negalima: gali būti, kad vėliau asmenys, susitvarkę dokumentus, vėl išvyko.
Pastebima tendencija, kad nuolat gyventi į užsienį išvykstama kartu su šeimomis.
Pernai per pirmąjį pusmetį iš Šiaulių išvyko 668 asmenys: 389 vyrai ir 279 moterys, grįžo 81 asmuo.
Emigracijos mastas svyruoja. D. Grigienė pateikia pavyzdį: 2011 metais išvyko į užsienį 1 042 gyventojai.
Pasak poskyrio vedėjos, išvykimo iš Lietuvos deklaracija pildoma tik tokiais atvejais, kai gyventojai išvyksta ilgesniam laikui nei 6 mėnesiai. Išvykstantys dirbti sezoninių darbų išvykimo nedeklaruoja.
Pildant deklaraciją nurodyti išvykimo tikslo nereikia. D. Grigienė sako, kad iš pokalbių su gyventojais galima spręsti, jog dauguma išvyksta dirbti, mokytis ir nuolat gyventi užsienio valstybėje.
Populiariausios kryptys šiemet – Jungtinė Karalystė (393), Airija (84), Norvegija (83), Vokietija (76), Švedija (43). Vykstama ir į egzotiškas šalis: po vieną asmenį iškeliavo į Salvadorą, Braziliją, Kiniją, trys – į Australiją.
Pernai per pusmetį į Jungtinę Karalystę išvyko 374, Norvegiją – 54, Airiją – 48, Vokietiją – 41, Švediją – 30 asmenų.
D. Grigienės nuomone, emigracija didėja dėl įvairių priežasčių: Lietuvoje susiklosčiusios ekonominės padėties – nedarbo, žemo pragyvenimo lygio, didelių mokesčių ir t. t.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad šių metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkstančiai gyventojų. Tai yra tiek žmonių, kiek gyvena Ukmergėje.
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, emigracija išaugo 6,5 procento – maždaug pusantro tūkstančio asmenų.
Beveik pusė visų išvykstančiųjų keliauja į Jungtinę Karalystę.
2015-aisiais iš Lietuvos išvyko 45 tūkstančiai – aštuoniais tūkstančiais daugiau nei užpernai.
Į Lietuvą šiemet atvažiavo gyventi apie 10 tūkstančių žmonių.
Ir išvyksta, ir lieka
Statistikos departamentas nurodo, kad 28 procentai visų deklaravusių išvykimą asmenų buvo 19–26 metų, 24 procentai – 27–34 metų. Jaunimas užsienyje ir dirba, ir mokosi.
Pasak Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės Loretos Tamulaitienės, iš jų mokyklos studijas užsienyje šiemet rinkosi 5–6 procentai abiturientų.
Iš viso Stasio Šalkauskio gimnaziją baigė 129 jaunuoliai. Iš jų Šiauliuose studijuoti kolegijose ir universitete liko apie 25–30 procentų.
„Džiaugiuosi, kad mūsų šimtukininkas Lukas Kuzma liko Lietuvoje ir pasirinko studijas Vilniaus universitete“, – sako direktorė.
L. Tamulaitienės teigimu, į užsienį išvyksta ir kitų klasių mokinių, bet skaičius nėra didelis.
„Manau, jog dažniau emigruoja šeimos, kurių vaikai mažesni. Gimnazijoje mokosi vyresnių klasių mokiniai. Nors tėvai ir išvažiuoja, vaikus palieka namuose, kad baigtų mokslus“, – sako L. Tamulaitienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Šiaulietė Raminta Balsienė tikisi, kad Švedijoje bus daugiau galimybių ir vaikams, ir jai pačiai. Nuotrauka prieš išvykstant – mikrorajone, kuriame augo.
ABITURIENTAI: Pasak Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorės Loretos Tamulaitienės, iš jų mokyklos studijas užsienyje šiemet rinkosi 5–6 procentai abiturientų.
APSISPRENDIMAS: Emigracijos mastas kasmet didėja. Per pirmąjį 2016 metų pusmetį iš Šiaulių į užsienį išvyko 400 moterų ir 438 vyrai. Pernai per pirmąjį pusmetį iš Šiaulių išvyko 668 asmenys.
PRIEŽASTYS: Pagrindinės emigracijos priežastys: nedarbas, žemo pragyvenimo lygis, dideli mokesčiai.