Naujausios
Fiktyvi įmonė – kelias į Vakarų Europą
Kasmet Šiaulių krašte kuriasi vis daugiau trečiųjų šalių piliečių. Specialistai tvirtina, kad dalis jų čia ieško tik leidimo gyventi ir galimybės išvykti į Europos Sąjungos šalis. Tiesiausias kelias tai pasiekti – įsigyti nekilnojamojo turto ir įsteigti įmonę. Nusiperki butą, pavyzdžiui, Naujojoje Akmenėje, įsteigi įmonę su vienu darbuotoju ir – keliauji toliau.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Palieka skolas
Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Pakistano ir kitų trečiųjų šalių piliečiai ypač pamėgo Naująją Akmenę. Pastaruoju metu čia daugėjo nekilnojamojo turto įsigyjančių ir taip leidimus gyventi gaunančių užsieniečių.
„Butus pirko ir apgriuvusiame daugiabutyje, kuriame niekas negyvena ilgiau nei dešimtmetį. Niekas iki šiol nesikeičia. Jie nusiperka bet kur būstą, gauna Šengeno vizą ir išvažiuoja į šalis, kur ekonominė situacija geresnė. Likimo valiai lieka tušti butai, emigravę užsieniečiai neapmoka sąskaitų, kaupiasi skolos. Pavyzdžiui, už tai paduoti į teismą, Pakistano pilietį, neįmanoma. Reikia ieškinį jo kalba parašyti, ir dar pagal jo gyvenamąją vietą“, – piktinosi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Naujojoje Akmenėje pernai gyvenamąją vietą deklaravo 101 užsienietis. Dauguma jų dabar esą išvykę.
Kad gautų leidimą gyventi, o su juo ir teisę keliauti į Europos Sąjungos šalis, trečiųjų šalių piliečiai steigia įmones.
„Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvės 4 name, veikia tikra laisvoji ekonominė zona“, – juokauja meras V. Mitrofanovas. Čia, Registrų centro duomenimis, veiklą užregistravo dešimt įmonių, pavadintų pavyzdžiui, „Hussein Ammouri“ ar „Ahmad MALLA“ ir panašiai.
„Steigti verslą pradėjo užsienietis, studijavęs Lietuvoje. Jis oficialiai deklaruoja padedantis draugams „daryti“ verslą. Kur vyksta verslas – nežinau. Kitame mieste gal? Nes ten tikrai nieko nėra – jokios technikos, jokių restoranų, jokių kepyklų“, – pasakojo ir Naujosios Akmenės seniūnas Rimvydas Juozapavičius.
Įmonių fiktyvumą įrodyti sudėtinga
Užsieniečių, Šiaulių krašte steigiančių įmones, nežymiai daugėja. Vien 2014 metais tai padarė 88 trečiųjų šalių piliečiai.
Dalis tokio verslo gali būti fiktyvi, mano kalbinti specialistai.
Reikalingas nedidelis įstatinis kapitalas, nereikalaujama jokių finansinių dokumentų, nebuvo kontroliuojama, kiek dirba darbuotojų.
„Įmones įkūrusių užsieniečių veikla minimali. Čia dažniausiai dirba vienas žmogus. Kai kurie dar pasisamdo juristą, buhalterį. Tačiau vis tiek, mūsų manymu, išvyksta į užsienį. Tik kelių verslovių savininkai stengiasi dirbti ir juda į priekį“, – situaciją aiškino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Lina Kiaunienė.
Ji sako, kad įrodyti užsieniečių steigiamų įmonių fiktyvumą beveik neįmanoma. Nors specialistai esą vyksta į tokias įmones, kruopščiau tikrina pateiktus dokumentus.
„Yra nemažai įmonių, teikiančių juridines paslaugas. Jų savininkai aiškina, kad jiems biuro nereikia. Jie dirba automobilyje, turi kompiuterį, nuolat juda ir grįžta namo tik permiegoti. Todėl iki šiol nenustatėme fiktyvių įmonių, dėl to leidimo gyventi Šiaulių mieste ar rajone niekam nepanaikinome“, – tvirtino L. Kiaunienė.
Šiuo metu leidimus gyventi apskrityje turi 2225 ne Europos Sąjungos piliečiai.
Plyšys siauresnis
Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Dėl jų įmonę įsteigusiems trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimą gyventi Lietuvoje tampa kur kas sudėtingiau.
Jį specialistai dabar gali išduoti tik užsieniečiui, kurio įkurtas verslas veikia ne mažiau nei šešis mėnesius, jame dirba bent trys žmonės – lietuviai arba nuolat šalyje gyvenantys užsieniečiai.
Įmonės kapitalo arba turto vertė taip pat turėtų sudaryti ne mažiau nei 28 tūkstančių eurų, iš kurių bent pusė investuota užsieniečio. Vieno kriterijaus neįgyvendinusiam užsieniečiui leidimas gyventi Lietuvoje nebus suteiktas.
Bandė nuslėpti milijonus
Kai kurie užsieniečiai įmones steigia ir dėl kitų priežasčių.
Dar šiemet Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai iš PVM mokėtojų registro išbraukė Baltarusijos piliečio įmonę, neteisėtai krovusią pelną.
Šiauliuose registruota bendrovė deklaravo pernai per aštuonis mėnesius patiekusi prekių už 24 milijonus litų. Inspektoriai įrodė, kad verslovė iš tiesų prekių nei įsigydavo, nei jomis prekiavo. Buvo surašomi tik apskaitos dokumentai tam, kad sudarytų sąlygas Lenkijos bei Latvijos įmonėms neteisėtai iš biudžeto nemokėti arba susigrąžinti milijonus litų pridėtinės vertės mokesčio.
Mokesčių administratorius nutraukė ir Latvijos piliečiui priklausiusios įmonės veiklą.
„Iš surinktos informacijos nenustatyta, kad ši bendrovė realiai būtų įsigijusi ir pardavusi prekes arba pati turėjusi resursų darbams, paslaugoms atlikti bei būtų vykdžiusi komercinę veiklą. Todėl konstatuota, kad šis juridinis asmuo nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, ir buvo naudojamas kaip „priedanga“, tarpinė grandis, visuomenei priešiškiems, neteisėtiems tikslams pasiekti“, – sakė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė.
Mokesčių inspektoriai 2013-2015 metais patikrino keturiolika apskrityje veikiančių užsienio įmonių. Po patikrinimo į valstybės biudžetą bendrovėms papildomai teko sumokėti per 29 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 185 eurus pelno mokesčio.
Pavyzdžiui, viena švedų uždaroji akcinė bendrovė nepagrįstai taikė nulinį PVM tarifą. Bendrovei priskaičiuotas papildomas 7500 eurų pardavimo PVM.
Šalies biudžetą pildo kas penkta įmonė
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Šiauliuose veikia 64 užsienio juridiniai asmenys. 11 jų į šalies biudžetą pernai sumokėjo per 282 tūkstančius eurų mokesčių.
Kitų 53 mieste veikiančių užsieniečių įmonių mokesčiai atsiduria jų valstybių biudžetuose.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška sako, kad tokios užsieniečių įmonės skatina konkurenciją. Jei jos laikosi įstatymų, moka valstybei mokesčius, įdarbina gyventojus – kelia šalies ekonomiką.
„Mūsų regione sąlygos užsieniečiams steigti įmonę palankesnės nei, pavyzdžiui, Vakarų Europoje. Ten pradedantiems verslininkams skiriama mažiau lėšų, galimybių gauti finansinę paskatą mažiau. Mums teikiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kurios dalis skiriama savo verslą pradedantiems žmonėms“, – sakė A. Jonuška.
KELIAS: Lietuva tapo trečiųjų šalių piliečių tarpine stotele į Vakarų Europą. Yra atvejų, kai vienu adresu įsteigiama dešimtys įmonių, kurių iš tiesų ten nė nematyti.
EPA-ELTA nuotr.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
SANDORIS: Kad gautų Šengeno vizą, trečiųjų šalių piliečiai butus pirko ir šiame apleistame, jau keliolika metų negyvenamame Naujosios Akmenės daugiabutyje.
Asmeninio archyvo nuotr.
VERSLAS: Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas juokauja, kad iki šiol viename Naujosios Akmenės daugiabutyje veikia savotiška laisvoji ekonominė zona – čia registruotos dešimt įmonių.
Asmeninio archyvo nuotr.
KONTROLĖ: Pasak Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės Zonės Lapienės, po keturiolikos užsieniečių įmonių patikros į valstybės biudžetą papildomai sumokėta apie 29 tūkstančiai eurų pridėtinės vertės mokesčio.