Gand­rą sau­go­, o žmo­gų ve­ja­

Gand­rą sau­go­, o žmo­gų ve­ja­

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si Ba­zi­lio­nų mies­te­ly­je (Šiau­lių ra­jo­nas) gy­ve­nan­ti pen­si­nin­kė: ant elekt­ros stul­po, be­si­ri­bo­jan­čio su jos tvo­ra, lai­dų liz­dą pra­dė­jo su­kti jau­na gand­rų po­ra. Mo­te­ris bi­jo, kad jos ne­di­de­lis kie­mas at­si­durs po liz­du, o ta­da bus vi­siš­kai su­nai­kin­tas iš­ma­tų. Ji pra­šė pa­gal­bos spe­cia­lis­tų, bet pa­rei­gū­nai gra­si­na mo­te­riai bau­do­mis ar net areš­tu.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Gand­rus my­li

„Man tik­rai la­bai pa­tin­ka gand­rai, aš juos my­liu. Tik džiau­giau­si jais tol, kol jie į­si­kū­rė ma­no kie­me“, – pa­si­ti­ku­si žur­na­lis­tus sa­kė pen­si­nin­kė.

Skly­po pa­kraš­ty­je au­gan­čios avie­tės nuo gand­rų iš­ma­tų – jau juo­dais la­pais. Kliū­va rūgš­tin­go tu­ri­nio ir ant pen­si­nin­kės obels.

Bet la­biau­siai ji bai­mi­na­si, kad gand­rai ša­pus krau­na net ne ant stul­po, o tie­siai ant per­si­kry­žiuo­jan­čių elekt­ros lai­dų.

„Bi­jau, kad įvyks trum­pas su­jun­gi­mas ir per­degs ma­no elekt­ri­niai bui­ti­niai prie­tai­sai. Bi­jau, kad ir na­mas neuž­si­deg­tų“, – skun­dė­si mo­te­ris.

Gand­rų po­re­lė mo­ters kai­my­nys­tę pa­si­rin­ko praė­ju­sį sek­ma­die­nį. Ji, pa­ste­bė­ju­si gand­rų su­neš­tus ke­lis ša­pus ant lai­dų, pra­dė­jo bai­dy­ti rau­don­ko­jus grėb­liu. Ži­no­ma, ji gand­rų ne­pa­sie­kė, tik mo­si­ka­vo ore ti­kė­da­ma­si, kad gand­rams čia ne­pa­tiks.

Bet ji kly­do. Vie­toj to, kad gand­rai per­si­kel­tų į ki­tą gat­vės pu­sę, kur yra lais­vos vie­tos ir gra­žuo­liai paukš­čiai ga­lė­tų ra­miai pe­rė­ti vai­kus, jie pa­si­kvie­tė pa­pil­do­mas pa­jė­gas – gin­ti stul­po at­skri­do pen­kie­se.

Pen­ki pa­rei­gū­nai ne­pa­dė­jo

Pa­ma­čiu­si, kad oro mai­šy­mas grėb­liu gand­rams nė mo­tais, o ša­pų ant stul­po vis dau­gė­ja, mo­te­ris tre­čia­die­nį pra­dė­jo ieš­ko­ti ge­res­nės išei­ties ir sau, ir gand­rams.

Ji su­skai­čia­vo pen­kis te­le­fo­nų nu­me­rius, ku­riais te­ko skam­bin­ti, kad kas pa­dė­tų ar pa­tar­tų, kaip per­kel­ti liz­dą į sau­ges­nę gand­rams ir žmo­nėms vie­tą. Kas pa­gra­si­no ba­zi­lio­niš­kei 300 eu­rų bau­da už ža­lą gand­rams, kas areš­tu, kas ti­ki­no, kad teks su­si­tai­ky­ti.

Ga­liau­siai pa­skam­bi­no elekt­ros tie­kė­jams, kad šie per­kel­tų pra­dė­tus su­kti į liz­dą ša­pus ant ki­to stul­po. Ji ne kar­tą skai­čiu­si, kad elekt­ri­kai taip gelbs­ti ir gand­rus ir žmo­nes.

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja: du elekt­ri­kai iš Šiau­lių at­va­žia­vo au­to­mo­bi­liu su pa­ke­lia­mu bokš­te­liu. Jau vie­nas iš elekt­ri­kų ruo­šė­si kil­ti, kai kaž­kas pa­skam­bi­no jam te­le­fo­nu ir pra­ne­šė, kad liz­do ne­lies­tų.

„Ne­gi nie­kas ne­ga­li ras­ti išei­ties, kad mies­te­ly­je, kur na­mas prie na­mo, vie­ni ki­tiems su gand­rais ne­truk­dy­tu­me?“, – žur­na­lis­tų klau­sė mo­te­ris.

Elekt­ri­kai: tai ne ge­di­mas

Ba­zi­lio­niš­kės ir gand­rų is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo­me AB „Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­rius“ (ESO) at­sto­vui ry­šiams su vi­suo­me­ne Mar­ty­nui Bur­bai. Nu­siun­tė­me ir nuo­trau­kas, ku­rio­se ma­to­si, kad liz­das tik pra­dė­tas su­kti.

M. Bur­ba paaiš­ki­no, kad bal­ta­sis gand­ras yra sau­go­mas paukš­tis, to­dėl „gand­ra­liz­džius ga­li­me nu­kel­ti tik re­mon­to ar ge­di­mų ša­li­ni­mo dar­bų me­tu, kai juo­se nė­ra paukš­čių“.

M. Bur­ba tei­gė: „Šiuo at­ve­ju mū­sų dar­buo­to­jai pa­gal gau­tą gy­ven­to­jos iš­kvie­ti­mą nu­vy­ko į vie­tą ir nu­sta­tė, jog nu­sta­ty­tu ad­re­su ant elekt­ros li­ni­jos at­ra­mos esan­tis gand­ra­liz­dis ne­ke­lia grės­mės gy­ven­to­jams ir elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo pa­ti­ki­mu­mui. To­dėl ne­tu­rė­da­mi tei­si­nio pa­grin­do ir ob­jek­ty­vių prie­žas­čių nu­kel­ti gand­ra­liz­džio, nu­ta­rė­me jį pa­lik­ti. Be to, dėl šio gand­ra­liz­džio iki šiol li­ni­jo­je ne­bu­vo fik­suo­ta elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mų“.

ESO at­sto­vas pa­ža­dė­jo, kad ati­džiai ste­bės elekt­ros tie­ki­mo pa­ti­ki­mu­mo ro­dik­lius šio­je li­ni­jo­je: „Ru­de­niop, kai gand­ras bus iš­skri­dęs žie­mo­ti, mes dar kar­tą at­vyk­si­me pa­tik­rin­ti gand­ra­liz­džio“.

Ir ar­dy­ti, ir bai­dy­ti drau­džia­ma

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Ad­mi­nist­ra­vi­mo ir tei­sės sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ar­tū­ras Kon­de­raus­kas taip pat iš­ty­rė si­tua­ci­ją, kon­sul­ta­vo­si su or­ni­to­lo­gais ir at­sto­vais iš Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos.

A. Kon­de­raus­kas paaiš­ki­no, kad bal­ta­sis gand­ras – sau­go­ma rū­šis, įra­šy­ta į Eu­ro­pos Ta­ry­bos di­rek­ty­vos dėl lau­ki­nių paukš­čių ap­sau­gos (pa­pras­tai va­di­na­mos Paukš­čių di­rek­ty­va) I prie­dą; šio prie­do rū­šims pri­va­lo­ma steig­ti sau­go­mas te­ri­to­ri­jas. Ka­dan­gi Lie­tu­vo­je bal­tų­jų gand­rų po­pu­lia­ci­ja ypač gau­si, šis rei­ka­la­vi­mas ne­tai­ko­mas.

„Ta­čiau gand­rų, kaip ir vi­sų ki­tų be išim­ties paukš­čių, liz­dus pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sau­go­mų gy­vū­nų, au­ga­lų ir gry­bų rū­šių įsta­ty­mo 15 straips­nio rei­ka­la­vi­mus ty­čia nai­kin­ti ar­ba pa­žeis­ti lau­ki­nių paukš­čių liz­dus ir kiau­ši­nius, net jei jie yra tuš­ti, ar­dy­ti yra drau­džia­ma“,– tei­gė spe­cia­lis­tas.

A. Kon­de­raus­kas pri­mi­nė, jei­gu liz­das ke­lia grės­mę žmo­nių svei­ka­tai ar da­ro di­de­lę ža­lą, jį ga­li­ma bū­tų per­kel­ti, nuar­dant ir jo vie­to­je įren­giant spe­cia­lią me­ta­li­nę plat­for­mą.

„Sa­va­va­liš­kai liz­do pa­ša­lin­ti ne­ga­li­ma, ne­ga­li­ma išar­dy­ti net ir tuš­čio liz­do. Bai­dy­ti taip pat ne­ga­li­ma“, – tei­gė A. Kon­de­raus­kas.

Jis pri­mi­nė, kad jau­ni gand­rai pa­pras­tai pir­mus ke­lis me­tus kiau­ši­nių ne­de­da. Jie mo­ko­si su­kti liz­dus, ga­li su­kti net ke­lis vie­nu me­tu ir tik po to iš­si­rink­ti kur ap­si­sto­ti.

„Mo­te­riai bet ko­kiu at­ve­ju teks šią va­sa­rą ken­tė­ti. Ne­bent ko­kia vėt­ra liz­dą iš­pūs­tų“, – svars­tė A. Kon­de­raus­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MU­ZI­KA: Ne­vil­ty­je at­si­dū­ru­si mo­te­ris orą prie stul­po iš pra­džių „mai­šė“ grėb­liu. Su­ži­no­ju­si, kad to da­ry­ti ne­ga­li, va­kar pa­ban­dė „gro­ti“ puo­dų dang­čiais. Gand­rams, at­ro­do, to­kia mu­zi­ka pa­tin­ka, nes jie to­liau krau­na liz­dą. „Juo­kas pro aša­ras“, – ne­ži­no­da­ma išei­ties sa­kė pen­si­nin­kė.

PA­SEK­MĖS: Vos gand­ro iš­ma­tos pa­kliū­na ant avie­čių, uo­gak­rū­mių la­pai be­ma­tant pa­juo­duo­ja.

LIZ­DAS: Gand­ro liz­das dar tik pradėtas krau­ti.

KAI­MY­NYS­TĖ: Liz­dą ir na­mą ski­ria ke­lio­li­ka met­rų.