
Naujausios
Holokausto aukas pagerbė maldomis ir atminties simboliais
Minint žydų bendruomenės 75-ąsias sunaikinimo metines, vakar Šeduvoje nužudytų žydų atminimą pagerbė ir šalies Premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pagal žydų tautos papročius kapinėse padėjo atminties simbolį – akmenuką.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Pagerbė žuvusius žydus
Vakar Šeduvoje, Pakutenių ir Liaudiškių miškuose esančiose žydų masinių žudynių vietose, sklido širdį veriančios Kadišo maldos garsai.
Holokausto aukoms atminti surengtame renginyje dalyvavo būrys žydų bendruomenės narių bei svečių. Žuvusių žydų atminimą atvyko pagerbti Prezidentūros atstovai, Premjeras Algirdas Butkevičius, devynių ambasadų atstovai, kiti garbūs asmenys.
Aplankę masinių žudynių vietas, renginio dalyviai pagerbė ir atkurtose Šeduvos žydų kapinėse palaidotų žydų atminimą, dalyvavo Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose, klausėsi bažnyčioje surengto Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto atliekamų jidiš dainų koncerto.
Vėliau Premjeras A. Butkevičius dar lankėsi Šeduvos globos namuose ir Pirminės sveikatos priežiūros centre, Šeduvos kultūros ir amatų centre susitiko su gyventojais.
Atminimą įamžins ir muziejus
Šeduvos žydų memorialinio fondo, inicijavusio Šeduvos žydų bendruomenės atminimo išsaugojimo ir įamžinimo projektą „Dingęs Štetlas“, steigėjas ir kuratorius Sergejus Kanovičius sakė, jog kartu su kitais pagerbdamas holokausto aukų atminimą ir melsdamasis už juos, jis galvojo apie tuos žmones.
„Šitų žmonių gyvenimas nesibaigė Kauno gete. Jie net nenuvažiavo iki geto. Praėjus mėnesiui-pusantro nuo karo pradžios jų tiesiog neliko“, – sakė S. Kanovičius.
Daug padaręs Šeduvoje įamžinant čia žuvusių žydų atminimą, fondas ir toliau daro gerus darbus. Šeduvoje planuojama įrengti Žydų muziejų.
Tai, anot S. Kanovičiaus, bus unikalus muziejus, nes jis Šeduvos miesto istorijos pagrindu pamėgins atkurti ir kitų miestelių žydų istorijas.
„Pamėginsime papasakoti, kaip tie žmonės gyveno, ką jie padarė, kaip jie dingo ir gal šitaip pavyks geriau suvokti, ko netekome. Tokio pobūdžio muziejus bus, ko gero, vienintelis Europoje“, – sakė S. Kanovičius.
Šeduvoje fondo dėka buvo ne tik atkurta ir sutvarkyta apie 1,3 hektaro kapinių teritorija.
Restauruojant paminklinius akmenis, kapinėse pagal išlikusius užrašus buvo identifikuoti 400 kapai iš beveik 800. Seniausias išlikęs kapas datuojamas 1832 metais.
Kapinėse iš viso rasta apie 1,3 tūkstančio paminklų bei jų nuolaužų. Fragmentai, kurių nebebuvo įmanoma atstatyti ir sutvirtinti, buvo padėti į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.
Šeduvos centre taip pat yra pastatytas paminklas Šeduvos žydams atminti. Privačios iniciatyvos dėka dviejose masinių žudynių vietose Liaudiškių miške ir vienoje – Pakutenių miške pastatytos skulptoriaus Romualdo Kvinto architektūrinės kompozicijos.
Fondas Šeduvai dovanojo ir greitosios medicinos pagalbos automobilį su modernia įranga.
Autorės nuotr.
SIMBOLIS: Premjeras Algirdas Butkevičius Šeduvos žydų kapinėse palaidotų žmonių atminimą pagerbė padėdamas atminties simbolį – akmenuką.
KAPINĖS: Šeduvos žydų kapinės buvo atkurtos Šeduvos žydų memorialinio fondo iniciatyva.
DALYVIAI: Minint žydų bendruomenės 75-ąsias sunaikinimo metines, Šeduvoje nužudytų žydų atminimą pagerbė ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius (priekyje antras iš dešinės).
TIKSLAS: Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas ir kuratorius Sergejus Kanovičius (kairėje) sakė, jog dar vienas fondo tikslas – Šeduvoje įkurti Žydų muziejų.
PAGERBIMAS: Pagerbti holokausto aukų bei Šeduvos kapinėse palaidotų žydų atminimą susirinko būrys žydų bendruomenės narių, svečių bei vietos gyventojų.