
Naujausios
IŠ SEIMO NARIO PRIIMAMOJO. Gyvenimus jaukiantys įstatymai
Pastaruoju metu daug žmonių skambina, kreipiasi per socialinius tinklus, ateina pasiguosti į priimamąjį dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Civilinio kodekso pataisos, kuri numato, jog kasmet turės būti peržiūrima neveiksniais teismo pripažintų asmenų būklė. Paprasta kalba sakant, septynių tūkstančių asmenų, kuriuos teismas yra pripažinęs neveiksniais, šeimos nariai ar globėjai privalės per metus kreiptis į teismą, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kiekvienas galime nesunkiai įsivaizduoti, kaip gyvena šeima, kuri turi nuo vaikystės neveiksnų vaiką ar sunkia proto liga susirgusį seną žmogų. Naujoji tvarka galioja ir tokiems, neterminuotą neveiksnumą turintiems asmenims.
Ar užtenka pasiteisinti, kad taip ginamos žmogaus teisės, kad norima kovoti su piktnaudžiaujančiais giminaičiais, kurie pripažįsta asmenį neveiksniu ir užgrobia, pasisavindami jo turtą? Taip, tokių atvejų tikrai yra. Bet kuo kalti žmonės, kurių namuose ir taip apsilankė nelaimė, kurie kantriai neša savo sunkią gyvenimo naštą? Jie mano, kad taip tik dar kartą pasityčiojama iš jų, jų skausmo ir bėdos.
Ši įstatymo redakcija pridės gerokai darbo ir savivaldybėms, vėl užsuks nesibaigiantį popierių ir būtinų raštų ratą.
Žmonių skundai, jų išsakytos nuoskaudos pastūmėjo mane ieškoti atsakymo – kodėl nauji reikalavimai taikomi visiems be išimties? Ar negalima išskirti rizikingas situacijas, kuomet galimas piktnaudžiavimas artimojo sveiktos būkle? Iš trijų ministerijų gauti atsakymai nenudžiugino. Cituojama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, sakoma, kad privalo būti paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų. Ir, žinoma, tradicinis, mūsų žmonėms taip įgrisęs pasiteisinimas, kad pakeitimai priimti remiantis Jungtinių Tautų Konvencijos nuostatomis, nes Lietuva šią Konvenciją ir su ja susijusius dokumentus ratifikavo dar 2010 metais. Lietuva iš Jungtinių Tautų gavo daug priekaištų dėl blogo požiūrio į neįgaliuosius, dėl jų teisių, dėl pagalbos jiems, tačiau nenuveikė nieko realaus, kad gyvenimo smūgius patyrę žmonės jaustų pagalbą ir rūpestį.
Savo kreipimesi prašiau rasti galimybių teisės aktuose išskirti tam tikras neįgaliųjų grupes, kurių neveiksnumo nereikėtų periodiškai peržiūrėti. Atsakyme teigiama: „..pažymėtina, kad toks išskyrimas galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus“. O kaip sveikieji? Kokias teises turi jie, globodami ir rūpindamiesi neveiksniais savo artimaisiais? Jiems dabar suteikta nauja teisė paskęsti valdiškuose koridoriuose, rinkti nesibaigiančias pažymas ir vėl įrodinėti, kad jie nėra sukčiai, apgaudinėtojai ar skriaudikai.
Manau, kad ir mes, Seimo nariai, ir Vyriausybė, nepažeisdami Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, turime rasti šios problemos sprendimo būdą.
Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris
Užs. Nr. 323530