Iš verslo – į kariuomenę

Iš verslo – į kariuomenę

Seimas vakar ypatingos skubos tvarka nutarė grąžinti šauktinių kariuomenę. Jos prieš šešerius metus buvo atsisakyta. Šauktinių kariuomenė paliestų ne tik mokyklą baigusius jaunuolius, bet ir savo verslą pradėjusius vyrus. Tarnauti pasirengę verslininkai sako, kad kariuomenė jų verslui ir šeimos biudžetui suduotų stiprų smūgį. Problemų turėtų ir darbdaviai.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Šauktiniai grįš

Vakar už dalinį šauktinių sugrąžinimą pasisakė 112 Seimo narių, "prieš" – 3, susilaikė 5. Daugiausiai nesutarimų Seime sukėlė ne principinės kariuomenės struktūros, bet karo prievolės įstatymas, kuriame reglamentuojama šaukimo tvarka ir išimtys, dėl kurių diskusijos dar vyks Seimo frakcijose ir komitetuose.

Įstatymo pataisas pateikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad planuojamas šauktinių skaičius Lietuvai leis ne tik užpildyti trūkstamus kariuomenės batalionus, bet ir suformuoti rezervą, o grėsmės atveju – tinkamai priimti NATO sąjungininkus.

Ne visi Seimo nariai pritarė tik 3 tūkstančių karių planuojamam šaukimui. Konservatoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, šauktinių skaičius turėtų būti kur kas didesnis, o karo prievolės grąžinimas neturėtų apsiriboti tik penkeriais metais. Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė į kariuomenę pasiūlė integruoti ir kalinius.

Pagal dabar galiojančią tvarką, į 9 mėnesių tarnybą būtų šaukiami 19-26 metų jaunuoliai. Krašto apsaugos ministras ne kartą pabrėžė, kad kariuomenėje pirmiausiai laukiami savanoriai, jų nesurinkus pakankamai, iš maždaug 200 tūkstančių potencialių kandidatų šauktinius atrinktų kompiuterinė programa.

Pradžia – trys tūkstančiai

Šiemet per du šaukimus iš viso numatoma pakviesti 3 tūkstančius prievolininkų, vėlesnių šaukimų metu – 3-3,5 tūkstančio šauktinių. 9 mėnesių tarnybą sudaro 3 mėnesių baziniai mokymai Ruklos mokomajame dalinyje ir 6 mėnesių mokymai daliniuose, tačiau dėl didelio šaukiamųjų skaičiaus didžiajai daliai pirmųjų šaukimų naujokų visi mokymai vyktų iš karto daliniuose.

Atsižvelgdamas į priimtą sprendimą ir į visuomenėje kylantį didžiulį susirūpinimą Seimas nutarė įpareigoti Vyriausybę iki gegužės 1 dienos paruošti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius šaukimą į karinę tarnybą.

Ūkininkui kiltų problemų dėl paramos

Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų ūkininko ūkį turinčiam 29-erių  Nerijui Norkui devynis mėnesius palikti ūkį vien ant jaunos žmonos pečių būtų labai sunku. Kiek per 30 hektarų grūdinių kultūrų ūkiui šiemet bus antrasis sezonas – ūkis dar besikuriantis.

„Planuojame pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kurią šiuo metu planuoja mūsų ūkiui skirti. Būtent dėl šios paramos labai nesinorėtų palikti ūkio ilgam laikui. Nors nemanau, kad ūkis sugrius ir sužlugs, bet administruojant paramą, kai manęs nebus ūkyje, būtų kebliau. Ūkio veikla kiek pristotų, jei manęs nebus. Jeigu ūkininkas nevykdo veiklos, jis rizikuoja visiškai netekti paramos“, – sakė N. Norkus.

Jaunas vyras tikina, kad tikrai atliktų pareigą Tėvynei, jeigu tik būtų pašauktas tarnauti. „Tai man būtų ne prievolė, o pareiga. Buvau augintas patriotu. Likau Lietuvoje, o ne emigravau. Todėl man svarbi Tėvynė“, – sakė ūkininkas.

Nerijus diskutavęs su draugais apie šauktinių kariuomenę. Daugelis net ir norėtų tarnauti, tačiau Nerijų labai nustebino  požiūris jaunesnių už jį žmonių, kurie neturi nei savo verslų, nei savo ūkių, nei namų, tačiau darytų viską, kad tik nereikėtų tarnauti.

Tektų palikti ir pareigas bendrovėje

N. Norkus turi ne tik ūkį, bet dar dirba ir privačioje bendrovėje projektų vadovu.

Problemų, N. Norkaus teigimu, gali kilti su projektų vadovo pareigomis: darbdaviui tektų ieškoti, kas jį pakeis šiose pareigose, o vyrui svarbu, kad jis po tarnybos vėl galėtų grįžti į savo pareigas.

„Atliekant pareigą valstybei, norisi ir iš valstybės garantijų. Valstybė, manau, turėtų pasirūpinti, kad išsaugotų mano darbo vietą, kol aš tarnaučiau. Priimant įstatymo pataisas turėtų būti labai aiškiai numatyta, kaip tai vyks, kad ir darbdaviui nebūtų problemų ir po tarnybos grįžusiam darbuotojui“, – mano N. Norkus.

Jaunas vyras viliasi, kad valstybė turėtų suteikti lengvatų einantiems tarnauti.

Rūpestis dėl paskolos

26-erių  šiaulietis Simas Pakarklis pernai įgyvendino savo svajonę – įsigijo 3D technologijos dantų protezų gamybos aparatūrą. Paėmė nemenką paskolą šeimos įmonės vardu.

„Jeigu dabar reikėtų eiti tarnauti į šauktinių kariuomenę, būtų labai sunku. Devyniems mėnesiams atitrūkti nuo mano veiklos labai sudėtinga ir dėl paskolos, ir dėl įmonės veiklos, nes viską įmonėje prižiūriu pats – viskas ant mano pečių“, – sakė S. Pakarklis.

Jis yra sukūręs dar dvi darbo vietas. Jam išėjus tarnauti, įmonės veikla, gali būti, sustotų. „Prarasčiau klientų, darbuotojai, gali būti, netektų darbo. Esu patriotas, bet yra tokios aplinkybės, kad nėra taip lengva viską mesti ir eiti tarnauti“, – sakė S. Pakarklis.

Jaunas verslininkas teigė, kad iš karto po mokyklos, dar prieš studijas, jis mielai būtų ėjęs tarnauti. Taip galbūt būtų buvę net geriau turėti laiko apsispręsti, ką nori veikti gyvenime.

„O kai pradedi kažką kurti, labai sunku palikti. Man dirbant ir įvedus tam tikrus pakeitimus, įmonės pajamos padidėjo 300 procentų. Neišvengiamai viskas smuktų palikus verslą devyniems mėnesiams, stotų visi suplanuoti darbai“, – mano jaunas verslininkas.

S. Pakarklis įsitikinęs, kad valstybė turėtų parengti įstatymo pataisas dėl šauktinių kariuomenės labai atsakingai, kad mokantys mokesčius, kuriantys darbo vietas jauni žmonės galėtų dirbti nesmukdydami savo verslo, neskęsdami rūpesčiuose dėl paskolų.

„Apie darbdavius niekas nekalba“

Šiauliuose įsikūrusios UAB „Kompera“, užsiimančios kompiuteriais, programine įranga, IT paslaugomis vadovas Vaidotas Adomavičius skaičiuoja, kad dalis įmonėje dirbančių gabių specialistų yra būtent šauktinių amžiaus.

„Jeigu dalį mūsų žmonių pašauktų tarnauti, tektų priimti naujų žmonių, juk negali įmonės procesas sustoti. Kai pabaigęs tarnybą darbuotojas grįžtų, reikėtų galvoti, ką daryti su tais žmonėmis, kurie priimti į darbą“, – sakė V. Adomavičius.

Įmonės vadovas teigė, kad geri specialistai laikinai dirbti nesutiktų.

„Labai daug neaiškumų dėl šauktinių kariuomenės. Ar iš tikrųjų tai, ką dabar kalba šauktinių kariuomenės entuziastai bus įgyvendinta praktikoje? Reikia, kad tie, kurie žada įvesti šauktinių kariuomenę, pagalvotų, kaip tai atsilieps ne tik darbuotojams, bet ir įmonėms. Apie darbdavius kažkodėl niekas nekalba ir nieko negalvoja, nors mes neišvengiamai susidurtume su problemomis“, – teigė bendrovės vadovas..

Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.

ŪKIS: 29-erių  Nerijus Norkus, turintis ir savo ūkį, ir darbą privačioje įmonėje, sako, kad devyniems mėnesiams palikti visa tai būtų sudėtinga.

PASKOLA: 26-erių  šiaulietis Simas Pakarklis verslui plėtoti paėmė nemenką paskolą. Jeigu išeitų tarnauti į kariuomenę, susidurtų su sunkumais versle.

DARBDAVIAI: UAB „Kompera“ vadovas Vaidotas Adomavičius įsitikinęs, kad rengiantys įstatymo projektą dėl šauktinių kariuomenės Seimo nariai privalo pagalvoti ir apie darbdavius.

KOMENTARAS

Išeitis – savanoriai

Vitalijus GAILIUS, Seimo narys:

– Žmonėms, kurie turi savo verslą, kuria ūkius, turi paskolų, galiu pasiūlyti alternatyvą – trejus metus dalyvauti Savanoriškos krašto apsaugos pajėgų mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per metus ir taip parodyti savo atsidavimą Lietuvai, pilietiškumą ir patriotizmą.

Aš pasisakau už profesionalią kariuomenę, tačiau labai trūksta profesionalioje kariuomenėje žmonių. Per šauktinius bandoma spręsti profesionalios kariuomenės klausimą. Nors nebėra sistemos – nebėra šauktinių centrų, jie sunaikinti.

Pateikus Seimui svarstyti projektą dėl šauktinių, dar turėsime pakankamai laiko ištaisyti visas abejones, nes labai daug klaustukų ir spragų. Savanoriškumas – prioritetas. Tokių dalykų, kai turintys savo verslą bus pakviesti, o, pavyzdžiui, tarnauti norintys ir galintys nepateks į šauktinių gretas, – neturi būti.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

J. Olekas: dėl prioritetų reikia apsispręsti

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad šaukimo būdas į privalomąją karo tarnybą turi būti skaidrus ir priimtinas visuomenei.

Pasak jo, šiuo metu yra daug pasiūlymų, kurie bus apibendrinti ir svarstomi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

„Yra racionalus pasiūlymas pradėti nuo jauniausių devyniolikmečių, baigusių mokyklą, kol jie neįstojo, nežino, ką daryti, ar, pavyzdžiui, važiuoti į užsienį. Buvo pasiūlymas, pavyzdžiui, šaukti tuos, kurie baigė mokslus, bet neturi darbo, jie šiandien yra Darbo biržoje, galbūt jiems pasiūlytume tarnauti tuos 9 mėnesius? Kokie būtų prioritetai, mums reikia apsitarti“, – sakė J. Olekas.

Ministro nuomone, nereikia šaukti į eilinius karius tų, kurie baigė aukštąjį mokslą ir kurie dabar yra 37 ar 38 metų.

„Mes galime pasikviesti, jeigu reikia, profesionalų gydytojų ar inžinierių kita tvarka, bet ne šaukdami juos eiliniais kariais kartu su devyniolikmečiais“, – svarstė ministras J. Olekas.

Jo nuomone, reikėtų peržiūrėti ir visas socialines garantijas, lengvatas, garantijas studijoms.

ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.