Iškilmingai pašventinta Kepalių seniūnijos vėliava

Išs­kir­ti­nės aki­mir­kos

Iš­kil­min­gas ren­gi­nys Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro Kir­nai­čių fi­lia­le pra­dė­tas Lie­tu­vos res­pub­li­kos him­nu. Jam nu­skam­bė­jus į sa­lę teat­ra­li­zuo­to šo­kio tru­pės, va­do­vau­ja­mos ir šį ren­gi­nį ve­du­sios mu­zie­ji­nin­kės Si­mo­nos Jon­ku­tės, na­rės įne­šė ži­no­mos Lie­tu­vos dai­li­nin­kės, teks­ti­li­nin­kės Re­gi­nos Kaž­dai­lie­nės ran­ko­mis mė­ly­na­me fo­ne auk­so spal­vos siū­lais siu­vi­nė­tą vė­lia­vą. Ją pa­šven­ti­no Jo­niš­kio de­ka­nas kle­bo­nas Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius. Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius, pa­ste­bė­jęs pa­ts esąs Ke­pa­lių se­niū­ni­jos Sa­ba­čiū­nų kai­mo gy­ven­to­jas, tad ir jam as­me­niš­kai tai svar­bi šven­tė. Her­bo kū­rė­jo, Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­čio Juo­zo Gal­kaus vaiz­do svei­ki­ni­mą at­siun­tė jį įra­šęs iš Ke­pa­lių se­niū­ni­jos ki­lęs ra­di­jo žur­na­lis­tas Ed­var­das Ku­bi­lius, Sei­mo na­rio Liu­do Jo­nai­čio var­du svei­ki­no jo pa­dė­jė­ja In­ga Brū­žie­nė, Gas­čiū­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė As­ta Ži­lins­kie­nė, iš­si­ri­kia­vo ir vi­sų ke­tu­rių se­niū­ni­jos kai­mų bend­ruo­me­nių – Ke­pa­lių, Ber­ži­nin­kų, Kir­nai­čių, Gas­čiū­nų – at­sto­vai. Šią džiaugs­min­ga aki­mir­ką pa­dė­kos žo­dį ta­rė se­niū­nė Lau­ra Vei­ka­lie­nė.

Iš­kil­min­gą ren­gi­nio nuo­tai­ką su­kū­rė Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jos or­kest­ras, ku­ris, pa­sak se­nū­nės L. Vei­ka­lie­nės, pa­si­ro­dy­mą do­va­no­jo ne­mo­ka­mai, te­rei­kė­jo pa­deng­ti ku­ro iš­lai­das, ir Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai. Šven­tę, ku­rią Ke­pa­lių se­niū­ni­ja su­ren­gė kar­tu su par­tne­riu – Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­mi, sma­gio­mis me­lo­di­jo­mis už­bai­gė Kir­nai­čių folk­lo­ro ko­lek­ty­vas „Klė­čia“.

Svar­biai se­niū­ni­jos šven­tei Kir­nai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė kar­tu su pui­kia ke­pė­ja kir­nai­tiš­ke Ne­rin­ga Va­si­liaus­kie­ne do­va­no­jo tor­tą, ku­rį ji pa­puo­šė nau­jo­sios vė­lia­vos ir her­bo at­vaiz­du.

Res­pub­li­ki­nio kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja

Ke­pa­lių se­niū­ni­ja bu­vo vie­na iš tri­jų dar ne­tu­rin­čių sa­vo her­bo ir vė­lia­vos se­niū­ni­jų Jo­niš­kio ra­jo­ne. Li­kę be šių sim­bo­lių yra Sau­gė­lau­kis ir Ga­tau­čiai.

„Mes taip pat nu­si­pel­nę tu­rė­ti vė­lia­vą, bet vi­są lai­ką trū­ko lė­šų. Sim­bo­li­ka bran­giai kai­nuo­ja, – „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­jo Ke­pa­lių se­niū­nė Lau­ra Vei­ka­lie­nė. – Vis­tik atė­jo lai­kas. Pra­ju­siais me­tais da­ly­va­vo­me res­pub­li­ki­nia­me kon­kur­se „Vals­ty­bę ku­ria­me mes“, ku­ria­me už sa­vo dar­bus, pa­sie­ki­mus pir­ma­ja­me eta­pe bu­vo­me at­rink­ti tarp 32 ge­riau­sių ša­lies se­niū­ni­jų, o ga­liau­siai pa­te­ko­me ir tarp fi­na­li­nin­kų nu­ga­lė­to­jų. Mums skir­tas pi­ni­gi­nis ap­do­va­no­ji­mas – 8000 eu­rų.“

Ke­pa­lių se­niū­ni­ja mi­nė­ta­me kon­kur­se pri­sta­tė vie­šo­se erd­vė­se ku­ria­mus ir pri­žiū­ri­mus par­kus, al­pi­na­riu­mus, Gas­čiū­nų ama­tų cent­rą, kur vyks­ta lip­dy­mo iš mo­lio, ban­de­lių ke­pi­mo edu­ka­ci­jos, šven­tės, teat­rų fes­ti­va­liai, pa­ro­dė aki­vaiz­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su ūki­nin­kais, tvar­kant ke­lią Mikšiūnai–Skariai. Se­niū­ni­jo­je yra vei­kę net ke­tu­ri teat­rai: Ke­pa­lių kai­mo bend­ruo­me­nės „Aš­vi­nė“, Gas­čiū­nų kai­mo bend­ruo­me­nės, Gas­čiū­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los ir Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro Kir­nai­čių fi­lia­lo.

Rin­ko­si iš daug va­rian­tų

Ga­vus ap­do­va­no­ji­mą nu­spręs­ta įsi­gy­ti vė­lia­vą ir her­bą. Iš pra­džių į Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­ją kreip­ta­si pra­šant su­kur­ti her­bą Ke­pa­liams, ku­rie iki 1995 me­tų bu­vo se­niū­ni­jos cent­ras ir iki šiol yra di­des­nė gy­ven­vie­tė nei Kir­nai­čiai, kur da­bar įsi­kū­ru­si se­niū­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ta­čiau mi­nė­ta ko­mi­si­ja pa­ta­rė her­bą kur­ti ofi­cia­lia­jam se­niū­ni­jos cent­rui. Su­ta­rus, ku­riai gy­ven­vie­tei bus ku­ria­mas her­bas, be­li­ko nu­spręs­ti, kas ją at­spin­dės. Kai­mo bend­ruo­me­nių at­sto­vų pa­gei­da­vi­mai bu­vo su­si­ję su šia­me kraš­te plė­to­ja­ma že­mės ūkio veik­la, kal­bė­ta apie duo­nos ar grū­dų sim­bo­li­ką. Dai­li­nin­kas J. Gal­kus pa­tei­kė ne­ma­žai es­ki­zų va­rian­tų: su ru­gių pė­dais, duon­ku­bi­ly­je teš­lą min­kan­čia mo­te­ri­mi, lėkš­tė­je pra­dė­tu rai­ky­ti duo­nos ke­pa­lu, dal­gį ga­lan­dan­čiu vy­ru, ru­gių puokšte–pabaigtuvių ke­pu­re, šiau­di­niu so­du ir kt. Bū­tent šiau­di­nis so­das ir ru­gių puokš­tė la­biau­siai pa­ti­ko se­niū­ni­jos bend­ruo­me­nėms. Ga­lu­ti­nį pa­si­rin­ki­mą nu­lė­mė fak­tas, kad her­bų su ja­vų pė­dais Lie­tu­vo­je jau yra, o su šiau­di­niu so­du – kol kas toks vie­nin­te­lis.

Be to, so­das at­spin­di įvai­ria­pu­sę se­niū­ni­jos is­to­ri­ją ir da­bar­tį: juk šiau­das yra žem­dir­bys­tės pro­duk­tas, o su­ver­tas kruopš­čių ir ta­len­tin­gų ran­kų jis tam­pa pa­puo­ša­lu, liau­dies me­nu, tad sa­vy­je tal­pi­na ir kul­tū­ri­nį šio kraš­to svo­rį.

Šiau­di­niai so­dai tu­ri gi­lias tra­di­ci­jas

Šiau­di­nių so­dų vė­ri­mo tra­di­ci­jų šak­nys mū­sų ša­ly­je yra gi­lios ir iki šio­lei puo­se­lė­ja­mos. Ši tra­di­ci­ja įtrauk­ta į Lie­tu­vos ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą. Šiau­di­niai so­dai sie­ti su Ro­jaus so­du, Gy­vy­bės me­džiu, Vi­sa­tos mo­de­liu, ku­ria­me su­si­tin­ka da­bar­tis, praei­tis, atei­tis, dan­gaus ir že­mės sfe­ros.

Šiau­di­niai so­dai ka­dai­se bū­da­vo vie­nas svar­biau­sių ves­tu­vių, ka­len­do­ri­nių ir įvai­rių apei­gi­nių šven­čių at­ri­bu­tų. Jie ka­bin­ti ge­riau­sio­je tro­bos da­ly­je. Tai sak­ra­lūs ir ma­giš­ki kū­ri­niai, ku­rių vė­ri­mas ir­gi lai­ky­tas ypa­tin­gu ir pa­slap­tin­gu veiks­mu. Šiau­di­niai so­dai šiuo me­tu iš­gy­ve­na sa­vo­tiš­ką at­gi­mi­mą, vyk­do­mos įvai­rios jų vė­ri­mo edu­ka­ci­jos, vyks­ta pa­ro­dos, fes­ti­va­liai. 2018 me­tais net įre­gist­ruo­tas Lie­tu­vos re­kor­das – Vil­niu­je tau­to­dai­li­nin­kos Ar­vy­do Ba­ra­naus­ko su­riš­tas di­džiau­sias so­das Lie­tu­vo­je „Lais­vė“, sve­rian­tis be­veik pen­kis ki­log­ra­mus ir esan­tis įspū­din­go dy­džio: 2,28 met­rų plo­čio ir 1,61 met­ro aukš­čio.