
Naujausios
VALSTYBĖS TARNAUTOJAS 2019
Mandagi, taktiška, principinga
Konkursui Šiaulių KAD Joniškio skyriaus vedėją Audronę Šlerpienę pristatė jos kolektyvo darbuotojai.
„Visuomet pasitempusi ir mandagi, taktiška ir neįkyri. Prisiima atsakomybę už savo išsakytus žodžius ir veiksmus. Siūlo naudingas pastabas ir patarimus, kai to reikia. Bet kokioje situacijoje išlieka rami ir susitvardanti. Visada išklauso, pataria, padeda. Reikliai, principingai ir dalykiškai siekia aiškių sprendimų. Gerbia asmeninius ir profesinius įsipareigojimus“, – laiške redakcijai rašo jie.
„Turbūt mano tokia prigimtis, niekada nebuvau labai užsiplieskianti, emocinga. Jeigu kiekvienoje situacijoje pradėsi panikuoti, sukelsi netikrumo jausmą aplinkiniams ir kolektyvo nariams. Jeigu kažkas suerzina, turi „praryti“ ir neįsiliesti per giliai, nes tai atsilieps darbo rezultatui. Juk bet kokie pasvaičiojimai, nebūti kaltinimai, vadovavimasis nuogirdomis gali lemti neteisingą žmogaus vertinimą, po kurio jo darbingumas kris trims dienoms, – racionaliai dėsto A. Šlerpienė. – Kolektyvo mikroklimatą palaikome kurdami šiltą bendravimą, švenčiame gimtadienius, o per jubiliejus organizuojame mini išvykas, neretai su edukacijomis.“
Išlaviruoti tarp žmogaus ir įstatymo
Antrus metus skyriaus vedėja dirbanti valstybės tarnautoja įsitikinusi, kad kiekvienam vadovui būtina diplomatija. Nepaisant įtampos turi rasti tinkamą kelią, kad susikalbėtum su atėjusiu žmogumi. O neretai tai nėra paprasta, nes Užimtumo tarnybos klientai ne visada žino, ko nori arba ateina su reikalavimais, kurių ši įstaiga negali patenkinti, nes tai nėra jų funkcija.
„Mes nesame pašalpų mokėtojai. Mūsų darbo trys pagrindinės kryptys: siūlyti, mokyti susirasti darbo vietą, siųsti mokytis, persikvalifikuoti arba padėti pradėti verslą. Tuo tarpu, žmonės neretai ateina su kitokiais lūkesčiais, kad kažkas kažko neduoda. Štai, atliekame vidinę atranką, siūlome asmeniui tris darbo vietas, o klientas pyksta, kad išvis kažkur reikia eiti ir bandyti darbintis. Net ką reiškia pasakymas „stoviu darbo biržoje“? Jokio judėjimo, poslinkio, tik stovėjimas. Bet to negali, neturi būti. Tada klausi, kokie buvo jo lūkesčiai ir ką mes galime padėti. Mokome bedarbius pasiruošti darbo pokalbiui, aiškiname, kaip užpildyti CV, kokius dokumentus su savimi turėti. Deja, kai kurie žmonės užsiima nelegaliais darbais, kitas gal iš užsienio grįžęs nori kurį laiką tiesiog pailsėti. Man didžiausia dilema – kaip išlaviruoti tarp žmogaus ir įstatymo, kaip patenkinti žmogų, kad jis nebegalvotų, jog įstatymas turi būti jam asmeniškai pritaikytas, – apie sudėtingesnius darbo momentus pasakoja Šiaulių KAD Joniškio skyriaus vedėja. – Bet visada žmonėms sakau: jūs iš vieno darbo atėjote į kitą darbą mokytis, kaip vėl susirasti darbo vietą. Jeigu klientai priimtų visą informaciją, kurią mūsų specialistai suteikia, bedarbių turėtume dvigubai mažiau nei dabar yra. Ypač akcentuojame, kad tai yra žmogaus gyvenimas ir pasirinkimas, apsisprendimas, nes būna, kad atėjusysis sako: „Jei įdarbinsite, tai gal ir dirbsiu“.
Bedarbio portretas
Joniškio rajono bedarbio portretas šiek tiek skiriasi nuo kitų Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui priklausančių rajonų. Čia kaimiškose vietovėse tarp bedarbių daugiausia yra vyrų, kuriems daugiau kaip 50 metų, nors vyrams apskritai lengviau įsidarbinti nei moterims. Joniškio rajonas pagal šį rodiklį Departamento regione yra antras. Kokios priežastys tai lemia? Viena pagrindinių – darbas žemės ūkyje pagal paslaugų kvitus. Tokie žmonės yra Užimtumo tarnybos klientai, pagal pačią kvitų idėją jie turėtų dirbti pas ūkininkus tik laikinai. Tačiau būna, kad dirba po kelis mėnesius. Darbo stažas jiems neskaičiuojamas, nekaupiamos lėšos pensijai, tačiau tuo metu jiems gerai, nes čia ir dabar gauna pinigus. Darbdaviai irgi nenusižengia įstatymui.
„Apie tuos paslaugų kvitus žinia jau yra nuėjusi iki Vyriausybės. Galbūt ir mūsų rajono meras įsijungęs. Tikimės pokyčių“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė.
Pagal išsilavinimą – ekonomistė
Šioje tarnyboje ji – jau dvidešimti metai. Pagal išsilavinimą Audronė Šlerpienė – buhalterinės apskaitos ekonomistė, specialybę įgijo tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Dešimtmetį dirbo buhaltere Kepalių kolūkyje, vėliau žemės ūkio bendrovėje. Po to trumpai stabtelėjo UAB „Baltijos gėrimai“ ir dalyvavo tuo metu dar Joniškio darbo biržos (taip vadinosi ši institucija) konkurse aktyvių darbo rinkos priemonių specialisto vietai užimti. Tąkart pasirinktas kitas žmogus, tačiau nepraėjus ir metams vyko pasikeitimai, vienas darbuotojas išvyko dirbti į Šiaulius, tada atsirado vieta. A. Šlerpienė pradėjo dirbti su viešaisiais darbais. Klientų per metus visose seniūnijose būdavo apie 600–700. Atėjusiai iš žemės ūkio sistemos jai atrodė viskas labai paprasta: darbo sutartys, apmokėjimas, nieko ypatingo. Klientų konsultuoti nereikėdavo, jie ateidavo tik rekomendacijų.
Vėliau A. Šlerpienė perėjo į darbo biržos Apskaitos skyrių, dirbo buhaltere, vyriausiąja buhaltere. O reorganizavus įstaigą ir atsiradus Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriui tapo vedėjos pavaduotoja. Tai jau buvo visai kitoks darbo pobūdis, bet irgi su dokumentais, pinigais susijęs.
„Dirbau ir su aktyviomis priemonėmis, su vietinio užimtumo iniciatyvomis, steigiant naujas darbo vietas, su parama judumui, kai įsidarbinusiam apmokamos kelionės į darbo vietą nutolusioje nuo jo gyvenamosios teritorijoje. Kaip pavaduotoja skaičiuodavau skyriaus rodiklius“, – pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (KAD) Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė. Paklausta, ko šiame darbe išmoko, ji atsako: „Priimti žmones, kokie jie yra“.