Joniškis pasitiko naują dekaną

Pats nau­ja­sis de­ka­nas sa­kė gir­dė­jęs at­gar­sius, kad čia, Jo­niš­kio apy­lin­kė­se, žmo­nės yra šal­ti, ta­čiau ti­ki, kad žmo­nės sa­vo ti­kė­ji­mu ir bend­rys­te įro­dys, kad to­kie nė­ra, ir gan­dus pa­neigs. Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius ti­ki­si vi­suo­se su­ma­ny­muo­se ir rei­ka­luo­se žmo­nių pa­lai­ky­mo – „Be jū­sų aš niekas… Pa­dė­ki­te man.“

Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius, šį rug­sė­jį at­šven­tęs 57-ąjį gim­ta­die­nį, pen­ke­rius pa­sta­ruo­sius me­tus tar­na­vo Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Si­dab­ra­vo, Va­dat­kų ir Dap­šio­nių pa­ra­pi­joms, ėjo kle­bo­no pa­rei­gas. Tiek ne­daug lai­ko dir­bo, o to­kie di­de­li dar­bai nu­dirb­ti. 1829 me­tais sta­ty­tai Si­dab­ra­vo Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čiai rei­kė­jo re­mon­to. Ir jis at­lik­tas. Meist­rai, sta­ty­bi­nin­kai dirb­da­vo iki va­ka­ro, o pa­si­li­kęs kle­bo­nas – iki iš­nak­tų. Per vi­są Lie­tu­vą nu­skam­bė­jo at­si­ti­ki­mas, kaip vie­tos se­niū­nas, vi­dur­nak­ty­je iš­vy­dęs baž­ny­čio­je mir­gu­liuo­jan­čias švie­sas, už­su­ko pa­si­do­mė­ti, kas vyks­ta. O sta­ty­bo­se ra­do su trak­to­riu­mi burz­gian­tį … kle­bo­ną.

Iš­ly­dė­da­mi į Jo­niš­kį, Si­dab­ra­vo pa­ra­pi­jos žmo­nės džiau­gia­si, kad kle­bo­nas R. Ju­re­vi­čius jiems pa­li­ko da­le­lę sa­vęs. Pri­si­mi­ni­mas vi­siems bus ir nau­jos baž­ny­čios grin­dys, ku­rias, par­puo­lęs ant ke­lių, su meist­rais kruopš­čiai dė­jo ir kle­bo­nas Re­mi­gi­jus, ir šią va­sa­rą pa­keis­tas pa­vo­jin­gai su­ga­din­tas į pa­mal­das kvie­čian­tis var­pas .

Si­dab­ra­vo se­niū­ni­jo­je Va­sa­rio 16-ą tra­di­ciš­kai tei­kia­mi Me­tų žmo­gaus, Me­tų šei­mų ir Me­tų moks­lei­vio ap­do­va­no­ji­mai. Taip stip­ri­na­mas ir for­muo­ja­mas vi­suo­me­nės po­žiū­ris į žmo­niš­kų­jų ver­ty­bių puo­se­lė­ji­mą, tau­tiš­ku­mo, pi­lie­tiš­ku­mo ir bend­rys­tės ug­dy­mą. 2017 me­tų Si­dab­ra­vo se­niū­ni­jos žmo­gu­mi no­mi­nuo­tas ku­ni­gas Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius.