Naujausios
Gegužės 30 d. „Sidabrės“ numeryje:
--- MŪSŲ MIŠKININKŲ PROGNOZĖS APIE DAUNORAVOS MIŠKĄ ARBA TAI, KAS IŠ JO LIKĘ: po 15-20 metų suoš jaunuolynas, į kurį gyventojai jau galės atvykt pagrybauti. Na, o toks pat gražus, gūdus ir didingas, koks yra likęs žmonių atmintyje, Daunoravos miškas oš ir džiugins jau tik mūsų ateities kartas po... 70-100 metų.
--- Joniškietė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė Dzintra Elga Irbytė-Staniulienė vaikystę praleido tankių, nuo viso pasaulio skiriančių, bet kartu ir globojančių miškų apsuptame Dubovkos vienkiemyje, kuriame persiliejo daugiakalbė latvių, vokiečių, rusų kalbų aplinka, persipynė močiutės mitologiniai pasakojimai, žinios apie žolynus. Augdama mergaitė svajojo tapti gydytoja, tačiau likimas pasuko kelią į rusų kalbos ir literatūros studijas, o gerokai vėliau, susiklosčius aplinkybėms, jai teko vertėjauti, tarpininkaujant bendradarbiaujančių dviejų šalių mokykloms, savivaldybėms. Nuo ten – dar didesnis šuolis – jau į literatūrinių vertimų vandenis, per kuriuos plaukiant reikėjo ir drąsos, ir kantrybės bei didelio atkaklumo, kalbinės nuojautos ir „juodo“, ilgo darbo. Išverstos knygos nebetelpa lentynose, jos skaičiuojamos dešimtimis. Šią gegužę vertėja D. E. Irbytė-Staniulienė pasitiko gražią gyvenimo sukaktį, ta proga Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje surengtas jubiliejinis vakaras.
--- Joniškiečio Gedimino Sauliaus gyvenimui, kaip sakoma, neužtektų ir jaučio odos surašyti. Sunkaus roko, metalo muzikos mylėtojas kadaise buvo tarp „Pikuolio“ klubo iniciatorių, nuo kurių prasidėjo anuomet Joniškio rajone vykę „Kilkim žaibu“ festivaliai, vėliau įgavę didelį pagreitį ir išaugę į galingą kasmet organizuojamą baltiškosios kultūros ir ekstremalios muzikos šventę. Tiesa, nuo jos organizavimo Gediminas atsitraukė seniai, jo, pagal darbą – staliaus – gyvenimo keliai nuvedė ilgam į Vokietiją, kur vyras išbandė ne vieną profesiją. Vėliau teko dirbti firmoje Lietuvoje, kuri montuoja žinomų prabangos prekės ženklų baldus skirtingose pasaulio šalyse, tarp jų – ir Saudo Arabijoje. Tad Gediminui teko galimybė išvysti ir šią šalį. Tačiau anuomet ir dabar G. Saulius negalėjo gyventi be fantastinės literatūros. Skaitė labai daug knygų, tarp jų – knygų kitomis kalbomis. Bandė kai ką kurti, rašyti į sąsiuvinį, po to – į kompiuterį. Ir štai, pagaliau šiais metais išėjo pirmoji 59-erių metų joniškiečio fantastikos knyga – romanas „Rūko verpeto vartai“, kuri šiandien, ketvirtadienį 17 valandą bus pristatyta Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje.
--- Gegužė skaičiuoja paskutinius žingsnius. Sekmadienį jau birželis ir visas dėmesys bus skiriamas šeimos galvai – Tėvui. Skaistgiryje gyvenantis Rolandas Burba tyliai dingsta savo medžio dirbtuvėse. Paliečia senutėlį oblių, žvilgsniu palydi lengvai krentančias skiedras. Prabyla tekinimo staklės. Rolandas stipriai spaudžia tik ką nužievintą liepos kaladę. Atidžiai apžiūri, nusišypso: išeis nebloga lentutė. Ir dar ne viena. O jau medžio raštų grožis! Bus sūnums dovana pradžiai gyvenimo. Tokių dovanų trijų sūnų tėvas turi daug.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.