Naujausios
Liepos 4 d. „Sidabrės“ numeryje:
--- Albertas Žąsinas, Joniškio rajono Stoniūnų kaimo senjoras, birželį atšventė 90 metų. Jubiliatą sveikino ne tik anūkai. Kultūros centro mėgėjų teatro „Žiburys“ žmonės teatro dėdei Albertui surengė šventę, sveikino jį Trečiojo amžiaus universiteto studentai ir kaimo kaimynai. Jis – ir aktorius, ir studentas, ir knygnešiu yra vadintas, mat į kaimą kaimynei parveždavo iš bibliotekos knygų. Iki šiol vairuoja automobilį, valdo interneto platybes, feisbuke turi beveik 600 draugų. Albertą Žąsiną žmonės vertina už šiltą bendrystės jausmą, gerą humorą ir savitą gyvenimo filosofiją, ironišką požiūrį į save ir į kitus. Ne kartą visoje Lietuvoje garsintas jo sukurtas medinių skulptūrų parkas „Nesąmonių sodyba“. "Sulaukiau 90 metų ir jau esu ne dėdė – senis. Teatrui sveikinant taip ir pasakiau, vadinkite seniu“, – sako Albertas Žąsinas. Kodėl jam vengti to žodžio? Juk tai realybė. Kita vertus, tai ir gyvenimo išmintis. „Senis juk yra ir Ernesto Hemingvėjaus herojus iš knygos „Senis ir jūra“, – primena Albertas Žąsinas. Kalbamės su Jubiliatu apie tai, kokios gyvenimo bangos jį patį mėtė.
--- Kai pravažiuojame naujai sutvarkytu keliu ar įjungus navigaciją drąsiai vykstame į bet kurią Lietuvos vietą, retai susimąstome, kiek žmonių kasdien rūpinasi tuo, kad tai galėtume daryti saugiai. Kelių inžinerija – profesija, apie kurią dažnai pagalvojama tik tuomet, kai keliuose atrandama neigiamų aspektų. Tačiau būtent šios srities profesionalų darbas kiekvieną dieną užtikrina žmonių judėjimą, mobilumą ir gyvenimo kokybę. Inžinierė Sandra Vaičaitienė, dirbanti AB „Kelių priežiūra“ Joniškio padalinyje, puikiai žino, ką reiškia būti šios nematomos, bet itin svarbios srities dalimi.
--- Ar gali suvilioti actas? Gali! Kraštietės Renatos Fediakinienės gaminamų actų skonių ir kvapų paletė sužavėjo portalo "Lrytas" projekto "Verlo genas" organizatorius ir solidžią verslo atstovų komisiją. Šį pavasarį "Verslo genas" apdovanojimuose buvo pagerbti aštuoni išskirtiniai smulkieji ir vidutiniai verslai iš 75-ių, vystančių veiklą Lietuvoje, kurie kuria ir įgyvendina savo sumanymus bei svariai prisideda prie pokyčių šalyje. "Metų atradimo" nominaciją šiemet laimėjo mūsų kraštietė, vaikystėje su tėčiu Laimiu Jasilioniu aplinkinius miškus išmaišiusi, Joniškyje užaugusi, "Aušros" gimnaziją baigusi namų ūkio „Sauja“ įkūrėja Renata Fediakinienė, kurianti produktus, kurie stebina savo aromatu ir skonio niuansais. „Sauja“ – tai sauja ramybės, harmonijos, gerų emocijų ir, be jokios abejonės, palankumo sveikatai.
--- „Kur bakūžė samanota, kurioj aš gimiau? Obelis kur augalota, ką sode mačiau?....“ – prieš Jonines ištuštėjusio Džiugių kaimo, nutolusio per kilometrą į vakarus nuo Linkaičių, javų laukais nubangavo, nuvilnijo gerai žinoma, ilgesiu senai tėviškės sodybai persmelkta daina, kurią savo sodriu balsu uždainavo operos solistas Paulius Katiliavas, taip pagerbdamas čia kadaise gyvenusius savo prosenelius Stankaičius ir pasveikindamas į gimtą kaimą trumpam sugrįžusius šio kaimo vaikus... Gyvas kaimas jau tik labai darbščių, dorų ir laimingų vaikų prisiminimuose. Ko neįveikė sovietinės represijos, pribaigė melioracija. Žmonės varu išvaryti. Džiugių kaimo šviesus švyturys subyrėjo į tūkstančius kaimo žiburėlių, kurie pasklido po Lietuvą ir visą platųjį pasaulį. O nostalgija juos anksčiau ar vėliau parveda. Ir šįkart susitelkę Džiugių kaimo vaikai, anūkai ir proanūkiai kaimui atminti pastatė akmenį, savo rankomis apipavidalino, apsodino, pasirūpino, kad atsirastų kaimo, turinčio vieną vienintelį registruotą gyventoją, riboženklis, pačių jėgomis išleido kaimui skirtą knygą ir kaip senais gerais laikais suėjo į išsaugotą, prižiūrimą Kvašių-Petručių sodybos didelį sodą pasidalinti prisiminimais ir ateities idėjomis vardan kaimo, kuris buvo jų kelio pradžia.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.