Išeiviai grįžta į gimtinę

„Sidabrės“ nuotr.
Valdas Jeskevičius pastaruosius metus irgi buvo savotiškas emigrantas. Iš Joniškio išvažiavo į Kauną, vėliau – Vokietiją, grįžęs persikėlė į Palangą, po to grįžo į Kauną, kol pagaliau suprato, kad nori grįžti arčiau šeimos į gimtą Joniškį
Valdas Jeskevičius po 20 metų pertraukos vėl grįžta prie ištakų – į Joniškį. Gyvenęs Palangoje, atsakingas pareigas turėjęs Kaune, išbandęs emigracijos Vokietijoje skonį, pagaliau suprato, kad nori gyventi ir dirbti tik savo gimtajame Joniškyje, kur mama, tėtis, brolio šeima ir nemažai jo buvusių klasės draugų. Šiuo metu Valdas baigia įsirengti gyvenamąsias patalpas Vilniaus ir Šiaulių Senosios gatvės sankirtoje modernios prieškario architektūros namo antrajame aukšte. Prieš keletą metų įsigytame pastate, kur ilgus dešimtmečius buvo vaistinė, paskutiniu metu – SEB banko Joniškio klientų aptarnavimo padalinys, puoselėjamos ir verslo idėjos. Čia rasis vietos ir kitai Valdo užmačiai – vienyti žmones, buvusius ar esamus emigrantus, grįžtančius į gimtinę, rengti jų susiėjimus. Prieš keletą metų viešąją įstaigą „Eksemigrantai“, būtent padedančią spręsti buvusių ir esamų emigrantų problemas, įsteigė su savo bičiuliu Dovydu Petrošiumi, kuris yra įstaigos prezidentas, o Valdas – Valdybos narys. Į grupę masiškai jungėsi ir tebesijungia žmonės – sukurta pozityvi informacijos dalinimosi ir įkvėpimo bendruomenė, kuomet sugrįžę emigrantai padeda ir skatina grįžti abejojančius.

Namo parveda ilgesys


– Turbūt esu mažiausiai emigranto patirties turintis narys 23 tūkst. žmonių – esamų ir buvusių emigrantų – vienijančioje organizacijoje. Prieš 13 metų sėkmingai dirbau tarptautinėje prekybos statybine technika ir įranga kompanijoje Kaune. Prasidėjus 2008-ųjų ekonominei krizei, darbo apimtys sumažėjo, nė viena verslo įmonė nebuvo tikra dėl sėkmingos rytdienos. Tada tokiu momentu ir pagalvojau, kad nėra ko laukti. Pasitaikė gera proga – į Vokietiją darbui statybų ir nekilnojamo turto remonto sektoriuje pakvietė draugas. Žinoma, vedė ir smalsumas: beveik visi mano amžiaus žmonės jau paragavę tos emigracijos duonos ar ją tebevalgo, o aš ne. Aš nežinojau, kuriam laikui išvažiuoju, bet man pakako vos dviejų mėnesių. Kai tik užbaigėme pirmąjį objektą, aš ir nusipirkau bilietą namo, – pasakoja trumpą laiką emigranto statusą turėjęs V. Jeskevičius.

 

Plačiau lapkričio 14 d. "Sidabrės" laikraštyje.