Kas yra sutelktinis investavimas ir kaip jis veikia NT rinkoje?

Asociatyvinė nuotr.
Nekilnojamasis turtas (NT) istoriškai visada buvo laikomas viena saugiausių ir geidžiamiausių turto klasių. Tačiau dešimtmečius ši rinka buvo prieinama tik nedideliam ratui žmonių – tiems, kurie disponavo dideliu pradiniu kapitalu, turėjo specifinių žinių apie statybų valdymą arba glaudžius ryšius su finansinėmis institucijomis. Paprastam žmogui, norinčiam įdarbinti savo santaupas, nekilnojamojo turto rinka dažniausiai apsiribodavo asmeninio būsto pirkimu arba ilgu lėšų kaupimu komercinėms patalpoms. Situacija iš esmės pasikeitė praėjusiame dešimtmetyje, kai technologijų plėtra ir finansų rinkų demokratizacija pagimdė naują fenomeną – sutelktinį investavimą (angl. crowdfunding). Šis modelis leido tūkstančiams smulkių investuotojų suvienyti savo pajėgas ir bendrai finansuoti projektus, kurie anksčiau buvo nepasiekiami. Šiandien sutelktinis investavimas nekilnojamojo turto sektoriuje yra tapęs viena sparčiausiai augančių alternatyvaus finansavimo sričių, kuri ne tik suteikia galimybę žmonėms uždirbti iš palūkanų, bet ir siūlo nekilnojamojo turto vystytojams lankstesnį būdą gauti reikiamą kapitalą projektams įgyvendinti.

Sutelktinis investavimas iš esmės yra mechanizmas, leidžiantis surinkti lėšas iš didelės grupės žmonių per internetines platformas tam tikram tikslui įgyvendinti. NT rinkoje tai dažniausiai pasireiškia kaip skolinimas nekilnojamojo turto vystytojui už nustatytas palūkanas. Svarbu pabrėžti, kad investuotojas čia netampa tiesioginiu pastato savininku ar akcininku – jis tampa skolintoju. Projekto savininkas, norėdamas pastatyti daugiabutį, renovuoti komercinį pastatą ar išvystyti pramoninę teritoriją, kreipiasi į sutelktinio finansavimo platformą. Platforma atlieka griežtą projekto patikrą, įvertina verslo planą, vystytojo patirtį, užstato vertę ir kitas rizikas. Jei projektas atitinka nustatytus kriterijus, jis paskelbiamas platformoje, kurioje privatūs asmenys gali pradėti investuoti nedideles sumas, dažnai prasidedančias vos nuo šimto eurų. Taip surenkama visa reikiama suma, kuri vėliau perleidžiama vystytojui, o šis įsipareigoja mokėti periodines palūkanas ir grąžinti pagrindinę sumą pasibaigus numatytam terminui.

Vienas esminių elementų, padėjusių šiam modeliui išpopuliarėti būtent nekilnojamojo turto rinkoje, yra užtikrinimo priemonės, tiksliau – nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka). Skirtingai nei investuojant į verslo pradžią ar technologijų startuolius, kur rizika prarasti visus pinigus yra itin aukšta, nekilnojamojo turto projektai paprastai yra užtikrinami įkeičiamu turtu. Tai reiškia, kad jei projekto vystytojas nepajėgtų vykdyti savo įsipareigojimų, platforma investuotojų vardu turi teisę realizuoti (parduoti) įkeistą turtą ir iš gautų lėšų grąžinti investuotas sumas. Tai suteikia investuotojams tam tikrą psichologinį ir teisinį saugumą, nes už jų investicijų stovi realūs objektai – pastatai, sklypai ar kita fizinė infrastruktūra. Būtent šis apčiuopiamumas daro sutelktinį investavimą į NT kur kas patrauklesnį už daugelį kitų skaitmeninių investicinių priemonių.

Nagrinėjant, kaip šis procesas veikia praktiškai, būtina suprasti LTV (angl. Loan-to-Value) rodiklio reikšmę. Šis skaičius nurodo santykį tarp paskolos sumos ir įkeičiamo turto rinkos vertės. Pavyzdžiui, jei vystytojas prašo 600 000 eurų paskolos, o jo įkeičiamas sklypas su pamatais yra vertas 1 000 000 eurų, projekto LTV siekia 60 procentų. Investuotojams tai yra rizikos indikatorius: kuo mažesnis LTV, tuo didesnė „saugumo pagalvė“ išlieka krentant nekilnojamojo turto kainoms rinkoje. Jei NT rinka patirtų nuosmukį, mažas LTV užtikrintų, kad net ir už mažesnę kainą parduotas turtas padengtų visus įsipareigojimus investuotojams. Sutelktinio investavimo platformos paprastai riboja maksimalų LTV rodiklį, siekdamos apsaugoti savo bendruomenę nuo neproporcingos rizikos, todėl investuotojai gali rinktis projektus pagal savo rizikos tolerancijos lygį.

Svarbu paminėti ir tai, kodėl patys nekilnojamojo turto vystytojai renkasi šį finansavimo būdą, užuot kreipęsi tik į tradicinius komercinius bankus. Bankų sektorius pasižymi griežtu reguliavimu ir lėtais procesais, o po paskutinių globalių ekonominių krizių bankai tapo dar atsargesni finansuodami statybų sektorių. Vystytojams dažnai reikia operatyvaus finansavimo, galimybės gauti tarpinį finansavimą (angl. bridge loan) arba lėšų papildomiems statybų etapams, kurių bankai dėl savo taisyklių negali padengti. Sutelktinis finansavimas užpildo šią nišą – jis leidžia vystytojams gauti kapitalą greičiau, nors už tai jie dažnai moka šiek tiek didesnes palūkanas nei banke. Ši simbiozė tarp investuotojų, ieškančių didesnės grąžos nei banko indėliai, ir vystytojų, ieškančių lankstumo, ir yra pagrindinis sutelktinio investavimo variklis.

Sutelktinio investavimo platformos atlieka ne tik tarpininko, bet ir savotiško filtro funkciją. Kiekvienas projektas praeina kelis analizės etapus: teisinį patikrinimą, turto vertinimą ir vystytojo patikimumo analizę. Tai itin svarbu smulkiesiems investuotojams, kurie neturi laiko ar specifinių žinių patys vertinti statybų sąmatų ar architektūrinių planų. Platforma pateikia koncentruotą informaciją apie projektą, nurodo numatomą grąžą, terminą, įkeitimo sąlygas ir rizikos reitingą. Tokiu būdu investavimo procesas tampa itin paprastas ir skaidrus, leidžiantis vartotojui susiformuoti savo portfelį iš dešimčių skirtingų projektų vos keliais mygtuko paspaudimais. Lietuvos rinkoje šis modelis prigijo itin sėkmingai dėl aukšto gyventojų pasitikėjimo nekilnojamuoju turtu ir efektyvaus teisinio reguliavimo, kurį prižiūri Lietuvos bankas. Šioje aplinkoje veikianti sutelktinio investavimo platforma PROFITUS pabrėžia investuotojų edukacijos ir skaidrumo svarbą, padėdama žmonėms suprasti, kad net ir nedidelės sumos gali prisidėti prie reikšmingų NT rinkos pokyčių.

Kalbant apie pajamas, sutelktinis investavimas siūlo tai, ką investuotojai vadina pasyviu pajamų srautu. Investavęs tam tikrą sumą, asmuo gali tikėtis periodinių palūkanų išmokų – dažniausiai kas ketvirtį arba pasibaigus projekto terminui. Tai itin patrauklu infliacijos sąlygomis, kai laikomi grynieji pinigai praranda savo perkamąją galią. NT rinka tradiciškai yra atsparesnė trumpalaikiams rinkos svyravimams, palyginti su akcijų biržomis, o nustatytos fiksuotos palūkanos leidžia investuotojui lengviau planuoti savo būsimus finansinius srautus. Be to, sutelktinis investavimas suteikia galimybę diversifikuoti portfelį – užuot pirkus vieną brangų butą, investuotojas gali tą pačią sumą paskirstyti per dešimt skirtingų projektų skirtinguose miestuose ar segmentuose (gyvenamasis, komercinis, pramoninis), taip dar labiau sumažindamas bendrą riziką.

Visgi, kaip ir bet kuri kita investavimo forma, sutelktinis finansavimas neapsieina be rizikų. Pagrindinis iššūkis NT rinkoje yra projekto vėlavimas. Statybos yra sudėtingas procesas, kuriame gali kilti problemų dėl tiekimo grandinių, darbo jėgos trūkumo ar biurokratijos gaunant statybos leidimus. Nors vėlavimo atveju investuotojai dažniausiai toliau gauna palūkanas (arba net didesnes delspinigių palūkanas), tai gali sutrikdyti jų asmeninius finansinius planus. Taip pat egzistuoja likvidumo rizika – investuoti pinigai yra „įšaldomi“ sutartam laikotarpiui. Nors kai kurios platformos turi antrines rinkas, kuriose galima parduoti savo investiciją kitiems vartotojams, ne visada pavyksta tai padaryti greitai ar už norimą kainą. Todėl investuojantys per sutelktinio finansavimo platformas turėtų tai daryti laisvomis lėšomis, kurių jiems neprireiks skubiems kasdieniams poreikiams tenkinti.

Technologinė pažanga taip pat įnešė naujų vėjų į šią sritį, pavyzdžiui, automatinio investavimo funkcijas. Tai leidžia investuotojams nustatyti savo kriterijus (pavyzdžiui, minimalias palūkanas, maksimalų LTV, investavimo sumą) ir sistema pati automatiškai investuoja lėšas į kiekvieną naują projektą, atitinkantį šiuos parametrus. Tai dar labiau supaprastina procesą ir užtikrina, kad investuotojas nepraleis patrauklių galimybių net ir nebūdamas aktyviai prisijungęs prie sistemos. Toks technologinis lankstumas pritraukia jaunąją kartą, kuri vertina efektyvumą ir galimybę visą savo finansinį portfelį valdyti išmaniajame telefone.

Apibendrinant galima teigti, kad sutelktinis investavimas nekilnojamojo turto rinkoje atliko tikrą revoliuciją. Jis ne tik panaikino aukštus patekimo barjerus, bet ir sukūrė skaidrią, efektyvią bei abipusiai naudingą ekosistemą. Šis modelis įrodė, kad nekilnojamasis turtas gali būti prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo jo turimo kapitalo dydžio. Investuotojams tai tapo puikiu įrankiu diversifikuoti turtą ir kovoti su infliacija, o vystytojams – gyvybiškai svarbiu alternatyvaus finansavimo šaltiniu, leidžiančiu įgyvendinti ambicingus projektus. Svarbiausia šioje srityje išlieka kritinis mąstymas, domėjimasis projektų specifika ir pasirinktos platformos patikimumas. Skaitmeninė era suteikė mums galingus įrankius savo finansinei ateičiai kurti, o nekilnojamasis turtas, pervilktas į sutelktinio investavimo drabužį, tapo prieinamesnis, skaidresnis ir dinamiškesnis nei bet kada anksčiau.

Išvados leidžia daryti prielaidą, kad ateityje sutelktinis investavimas tik dar labiau integruosis į tradicinę NT rinką. Augantis reguliavimas, didėjantis skaidrumas ir nuolatinė technologijų raida daro šią investavimo formą vis brandesnę ir patikimesnę. Nors ekonominiai ciklai neišvengiamai daro įtaką nekilnojamojo turto kainoms, sutelktinis finansavimas per paskolų su įkeitimu modelį siūlo solidų saugumo pagrindą, kurio trūksta daugeliui kitų alternatyvių investicijų. Kiekvienas potencialus investuotojas turėtų pradėti nuo mažų žingsnių, gilinantis į kiekvieno projekto rizikos veiksnius ir suprasti, kad sėkmingas investavimas NT rinkoje šiandien priklauso ne tik nuo piniginės storio, bet ir nuo gebėjimo naudotis moderniais finansiniais instrumentais. Sutelktinis investavimas atvėrė duris, kurios anksčiau buvo užrakintos, ir dabar tik nuo mūsų pačių finansinio raštingumo priklauso, kaip efektyviai pasinaudosime šia galimybe kurti savo ilgalaikę finansinę gerovę. NT rinka nebėra elito privilegija – ji tapo bendruomenės jėga paremtu ekonomikos varikliu.


Užs. Nr. 588051