Naujausios
Vasario 9 d. „Sidabrės“ numeryje:
--- Viešosios įstaigos "Joniškio ligoninė“ interneto svetainėje skelbiamas gydytojų darbo laikas. Stabteliu ties radiologo (rentgenologo, echoskopuotojo) Narsučio Borutos pavarde. Jo, kaip ir kitų specialistų, darbo laikas aiškiai apibrėžtas. Tačiau net ir baigęs darbą medikas neskuba užverti savo kabineto durų, į šoną atidėti rentgenogramų. "Esu turbūt senamadiškas, bet negaliu išeiti į namus, kai už durų sėdintys žmonės nerimauja, laukia žinių apie savo sveikatą“, – sako gydytojas N. Boruta, kuriam šiemet bus įteiktas vienas aukščiausių rajono savivaldybės apdovanojimų – Mykolo Arkangelo statulėlė. Ir greičiausiai nei vienam Joniškio rajono gyventojui net nekyla klausimas, už ką, nes visi puikiai pažįsta žmonėms ir savo darbui atsidavusį gydytoją. Jį galima sutikti Joniškio ligoninės koridoriuose net ir po darbo valandų. Tiesiog N. Boruta jų neskaičiuoja ir dirba tiek, kiek reikia.
--- Pirmadienį, vasario 7-ąją, Leonora Kontrimienė su šypsena priiminėjo Beržėnų senjorų namų, kuriuose pastaruosius keletą metų gyvena, personalo šilčiausius, smagiausius sveikinimus ir linkėjimus, apžiūrinėjo giminaičių atsiųstas dovanas. Tik pamanyk – jau 106-tasis gimtadienis! Ir jis neapsiėjo be saldaus torto, vaisių, šių vaišių neatsisakė ir pati tikrai solidaus ir iki šiol rajone neturėto gimtadienio kaltininkė. 106-tąjį gimtadienį švenčiančiai rajono vyriausiai moteriai Joniškio kultūros centro Satkūnų skyriaus renginių režisierius Giedrius Stubaila, kaip įprasta šiais pandeminiais laikais, atsiuntė virtualų muzikinį gimtadienio sveikinimą on-line.
--- Joniškiečiai Rasa ir Darius Dubro prieš aštuonerius metus į Angliją išvyko, norėdami daugiau užsidirbti, kaip ir dažna lietuvių šeima. Vyras įsitvirtino statybų rinkoje, kurioje visada nagingų rankų meistras bus reikalingas žmogus, Rasa taip pat susirado vieną, vėliau kitą darbus, paskutiniu metu per koronaviruso epidemiją ji dirbo Anglijos nacionalinio sveikatos centro testavimo punkte. Nors lyg ir nieko netrūko, uždarbis geras, bet ilgainiui pora ėmė jausti Tėvynės ilgesį. „Atrodo, kad gimtajame krašte ir dangus giedresnis, ir tvoros baltesnės“, – juokaudama, bet kartu ir rimtai kalba R. Dubro. Tad susikrovę daiktus jie prieš pat Naujuosius metus parskrido į Lietuvą, į Joniškį.
Plačiau bei kitos rajono naujienos trečiadienio laikraštyje.