Parlamento gynėjas nebesulaukė sausio 13-osios sukakties

Loretos Ripskytės nuotr.
Petras Vainonis po sausio 13-osios skubiai vyko į Vilnių budėti prie parlamento ir tai aprašė savo knygoje „Iš praeities stiprybės“
Šiemet nepamirštamoji, žuvusių už laisvę aukų krauju aplaistyta sausio 13-oji minima jau trisdešimtąjį kartą. Vis mažėja šią datą gyvai prisimenančių, stovėjusių prie televizijos bokšto ir parlamento. Sausio 7-ąją Anapilin išėjo ir Žiurių kaimo gyventojas, taip pat dalyvavęs šiuose įvykiuose veterinarijos gydytojas Petras Vainonis (1943 01 03 – 2021 01 07). Jis ten budėjo sausio 15–16 dienomis. Patirtus įsimintinus įspūdžius jis aprašė 2017 metais išleistoje savo knygoje „Iš praeities stiprybės“. Spausdiname jos ištrauką.

„Ėjo 1991-ieji metai. Tą lemtingą sausio 14 dieną dirbau Veršių kaimo fermoje. Sunkiai veršiavosi karvė. Kol ištraukėme veršiuką, užsitęsė ilgokai. Vėlai vakare iš ūkio kontoros atskriejo žinia, kad šią naktį, apie pusę trijų nakties atvyks autobusas iš gretimo, buvusio „Tarybų Lietuvos“ kolūkio. Veš į Žagarę, vėliau toliau – sostinėn. Veš savanorius saugoti parlamento – televizijos bokštas jau užimtas, yra daug žuvusiųjų.

 

Plačiau sausio 13 d. "Sidabrės" numeryje