Reikia 1,7 mln. eurų, kad ligoninės priėmimas dirbtų visą parą

VšĮ Joniškio ligoninė nuotr.

Rugsėjo 18 d. „Sidabrės“ numeryje:

--- Joniškio rajono tarybos Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komitete išklausyta Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė, kalbėjusi apie galimybes vėl visą parą teikti skubią medicinos pagalbą, kitaip sakant – vėl atnaujinti Priėmimo skyriaus veiklą su budėjimu naktimis. Direktorė kvietė politikus reaguoti į skaičius „šaltais nervais“ ir pagarsino, kad maksimaliai reikėtų 1,7 mln. eurų, o pradžiai – bent 1 mln. eurų paramos jau iš kitų metų rajono Savivaldybės biudžeto. Direktorė prašė tam „uždegti žalią šviesą“. Iš diskusijos komitete paaiškėjo, kad politikai neatmeta galimybės rasti reikiamą milijoną biudžete. Rinkimai artėja ir, pasak mero Gedimino Čepulio, „kas balsuos prieš, užsidirbs politinį minusą“. Meras pažadėjo rengti Tarybos sprendimo projektą „dėl prisidėjimo“. Direktorė neįsipareigojo žarstyti pažadų, kada Priėmimas atnaujintų veiklą visą parą. Tik pabrėžė, jeigu „gaunu žalią šviesą, aš žinau kryptį ir dirbu“.

--- Miknaičių kaimo ūkininkas Darius Pranciulis su broliais Andriumi ir Bonaventūru žemę dirba miškų apsuptyje – ten, kur laukuose kartais pasirodo ne tik traktoriai, bet ir elniai bei stirnos. Laukiniai gyvūnai ūkiui pridaro ir nuostolių, o vietos žemės anaiptol nėra pačios derlingiausios. Vis dėlto 620 hektarų ūkį valdantys broliai į žemę žvelgia ne vien kaip į verslo objektą. Jiems svarbu ją pažinti, suprasti ir, kiek įmanoma, tausoti. Šis požiūris, ko gero, neatsiejamas ir nuo ūkininkų santykio su gamta. Darius – tikras gamtos žmogus: gerai pažįsta mišką, žino grybus, pastebi tai, ko skubėdamas pro šalį gali nė nepamatyti. Todėl ir ūkininkaudamas stengiasi rasti pusiausvyrą tarp to, ko reikia derliui, ir to, ką gali duoti pati žemė. Nors be trąšų šiuolaikiniame ūkyje neapsieina, jo praktika rodo, kad ne visada galima iš dirvos išspausti maksimumą, gamta padaro taip, kaip reikia.

--- Seni kelių dešimtmečių žurnalai kartais slepia didelius lobius – atmintį apie žmones, jų darbus, patirtis. Netikėtai juose gali rasti ir pažįstamų vietų arba asmenybių. Taip viena žagarietė, kaip pati sako, tiesiog sąvartyne, aptikusi praėjusio šimtmečio šeštojo, septintojo, aštuntojo dešimtmečių žurnalą „Tarybinė moteris“. O ten, – pačiai buvo staigmena,– rado iš Joniškio rajono kilusios šviesaus atminimo dailininkės Marcės Katiliūtės prisiminimų ir kito žymaus kraštiečio dailininko Juozo Galkaus plakatą, puošiantį leidinio viršelį.

Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.