Naujausios
Birželio 7 d. „Sidabrės“ numeryje:
--- Vienas iš mėgstamiausių Lietuvos kino režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Puipa, sukūręs daugiau kaip 20 ilgametražių vaidybinių filmų, iš kurių žiūrovui labai gerai žinomi „Nebūsiu gangsteriu, brangioji" (1978 m.), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.), „Amžinoji šviesa“ (1987 m.), „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (1990 m.), „Kita tylos pusė“, „Edeno sodas“, atvirai prisipažįsta, kad gimtinės, kaip tokios, ir neturėjo. Gimė Antalieptėje (Zarasų r.), bet jos neatsimena – tėvai po metų persikraustė į Vilnių. Tikras vilnietis. Bet iki penkerių metų visos Algimanto vasaros prabėgdavo Kriukuose, pas senelius Joną ir Elžbietą Puipas. Iš to strazdanotos režisieriaus vaikystės vasarų periodo išlikę ryškiausios atsiminimų nuotrupos – tarsi atskiri, iškarpyti kadrai iš kokio seno, gero filmo. Todėl žinomam režisieriui Kriukai savotiškai refleksuoja su gimtinės sąvoka.
--- Viliją Matijūnienę vieni joniškiečiai pažįsta kaip buvusią aktyvią Joniškio moterų asociacijos vadovę, kiti – kaip skaniausių tortų ir pyragų kepėją ar paslaugią VšĮ Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro integralios pagalbos namuose socialinės darbuotojos ir slaugytojos padėjėją. O moteris beveik savo 50-mečio išvakarėse (kas pasakys, kad per vėlai) nutarė, kad jos kasdienybė jau yra tapusi nuobodžia rutina, tad ėmė ieškoti, kuo užkurti variklį, kuris įneštų šiek tiek pokyčių ir postūmių. Likus keletui dienų iki jubiliejinio gimtadienio susikrovė lagaminą ir… išvažiavo į Suomiją, laimingiausių žmonių valstybę, mokytis… švedų kalbos. Nei pirma, nei paskutinė mūsų emigrantė. Prabėgo pusantrų metų. Pusamžės Vilijos pasiekimai stulbinantys: moteris švediškai kalba, išsilaikė kalbos egzaminą B1 lygiu, dirba švedakalbių Suomijos piliečių globos namuose Helsinkyje, asistuoja vienai klientei, laisvu laiku mokosi ir šią savaitę, antradienį, išlaikė paskutinį egzaminą bendruomenės globėjo sertifikatui gauti.
--- Trečiadienio vidurdienį Joniškio vaikų lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ vaikų su negalia grupės „Boružiukai“ bendruomenė uždegė fejerverkus ant jubiliejinio 30-tojo savo gimtadienio torto. 1994 metų balandžio 11-ąją prasidėjo istorinis įvykis, kai tuometinis meras Romaldas Gadeikis išklausė ugdymo įstaigos pedagogų ir tėvų, namuose auginusių vaikus su negalia tėvus, suprato ir pritarė tuometinės darželio direktorės Kazimieros Rimkuvienės siekiui atverti ugdymo įstaigos duris tiems, kuriems jos iki tol buvo užvertos. Pradžia nebuvo lengva. Trūko visko – žinių, patirties, pedagogų ir priemonių. Mokėsi visi. Ir išmoko. Ne gailėtis, o ištiesti pagalbos ranką. Ne stebėti iš šalies, o būti kartu.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.