Naujausios
Tašką šiame kare sausio 24 dieną padėjo Šiaulių apygardos teismas, kuris panaikino paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, draudusias vienašališkai nutraukti „NEG Recycling“ ir ŠRATC pasirašytą sutartį.
Tokiu būdu privatus operatorius buvo išstumtas iš verslo, o MBA įrenginius perėmė ŠRATC.
Po tokio teismo sprendimo, regis, nebeliko kliūčių ne tik sklandžiai tvarkyti komunalines atliekas Šiaulių regione, bet ir iškuopti apie tris tūkstančius tonų per šį „karą“ susikaupusių nerūšiuotų atliekų, kurios ŠRATC sprendimu „laikinam pasaugojimui“ buvo suverstos į sąvartyną.
Pareiškė, kad krizė jau suvaldyta
Viskas, regis, susitvarkė lyg kam pamojus stebuklinga lazdele.
Nerūšiuotos ir neperdirbtos komunalinės atliekos laikinam pasaugojimui į sąvartyną, pasak ŠRATC direktoriaus Žilvino Šilgalio, nebepilamos, o sukauptos šiukšlės rūšiuojamos ir vežamos deginti. Komunalinės atliekos esą tvarkomos per savaitgalį įsirengta mobiliąja įranga ir gavus leidimą, kurį esant būtinam reikalingumui davė Aplinkos apsaugos departamentas.
Ž. Šilgalis netgi nurodė, kad pagal parengtą planą sukauptų apie trijų tūkstančių tonų nerūšiuotų atliekų sąvartyne nebeliks per tris savaites.
Kaip tikimasi susidoroti su šiais iššūkiais neveikiant MBA gamyklai, ŠRATC direktorius nedetalizavo.
Jei išties Šiaulių regione surenkamų komunalinių atliekų išrūšiavimui ir jų paruošimui utilizuoti pakanka „per savaitgalį pasistatytos“ mobiliosios linijos, tai gal beveik 6 milijonus eurų kainavusios MBA išvis nereikia?
Jei MBA apdorotų komunalinių atliekų kokybė anksčiau netenkino ŠRATC atstovų, tai kokios atliekų apdorojimo kokybės galima tikėtis, jas rankiniu būdu išrūšiavus „per savaitgalį pasistatyta“ mobiliąja linija?
Nors perėmus MBA ŠRATC dalininkai priėmė sprendimą dėl papildomų trylikos etatų įsteigimo, ar šie naujai į darbą priimti žmonės bus išties pajėgūs ne tik užtikrinti sklandų komunalinių atliekų tvarkymą Šiaulių regione, bet ir susidoroti su laikinam pasaugojimui į sąvartyną suverstų apie trijų tūkstančių tonų atliekų sutvarkymu per tris ateinančias savaites?
Atsakymų į šiuos klausimus dar teks palaukti.
Padėtis išlieka grėsminga
Ž. Šilgalio pranešimas, kad ŠRATC jau nuo pirmadienio savo jėgomis tvarko ir rūšiuoja mišrias komunalines atliekas, kai kuriems šios srities žinovams sukėlė tik šypseną. Jų teigimu, susidoroti su kasdieniu 200 tonų komunalinių atliekų srautu nėra galimybių, jau nekalbant apie rūšiavimo kokybę, kurią dabar jau tikrina ir vertina pats ŠRATC.
Portalas lrytas.lt gavo pranešimų, kad didelė atvežamų komunalinių atliekų dalis ir toliau sandėliuojama. Tik dabar jos kraunamos į stoginę, kuri tėra dengta aikštelė, todėl akivaizdu, kad filtratas, išbėgęs iš atliekų, teršia dirvožemį.
Filtratui išbėgant, organinėms medžiagoms pūvant ir veikiant šalčiui, komunalinės atliekos sukietėja ir gali sugadinti MBA įrenginius, tas pat gali nutikti ir tvarkant didelį kiekį „laikinam pasaugojimui“ sąvartyne paliktų komunalinių atliekų.
Kas sumokės už atliekų deginimą?
Optimizmo specialistams nesukėlė ir Ž.Šilgalio pareiškimas apie komunalinių atliekų rūšiavimą „per savaitgalį pasistatytos“ mobiliosios linijos pagalba ir atrinktų atliekų deginimą.
Tai, specialistų teigimu, tik gilina problemą, nes atliekų deginimas yra dvigubai brangesnis nei jų tvarkymas per MBA. Kainų skirtumą turės padengti vartotojai. Atstumas iki Klaipėdoje esančios „Gren Klaipėda“ jėgainės siekia 170 kilometrų, todėl šiukšles čia deginimui vežantys sunkvežimiai į abi puses turi sukarti net 340 kilometrų.
Baiminamasi, kad ŠRATC, eilinį kartą susidūręs su finansiniais sunkumais, nerūšiuotas atliekas vėl vers į sąvartyną, o jo veiklos niekas negalės kontroliuoti, nes perėmęs MBA, ŠRATC tapo ne tik šios gamyklos operatoriumi, bet yra ir visos Šiaulių regiono atliekų sistemos administratorius, tame tarpe ir sąvartyno, kurio teritorijoje stovi MBA įrengimai.
Privalo gauti TIPK leidimą
Specialistai sutaria, kad tokios kosmetinės priemonės, kaip komunalinių atliekų kaupimas kitose vietose, ar atrinktų atliekų deginimas, problemos neišspręs. Šiukšlių krizė Šiaulių regione gali būti išspręsta tik vėl pradėjus veikti MBA. O ji iki šiol neveikia.
MBA įrenginius perėmusio ŠRATC vadovas iš pradžių tvirtino, kad jie yra sugedę ir neveikia. Kadangi įrenginių perdavime dalyvavę antstoliai užfiksavo, kad įrenginiai veikia, imta aiškinti, kad įrenginiai akivaizdžiai nusidėvėję ir jų būklę turi įvertinti ekspertai.
Tačiau netgi po ekspertų išvadų MBA įrenginiai nepradės veikti tol, kol jų operatoriumi tapęs ŠRATC negaus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.
Tai, kad norėdama vykdyti veiklą MBA ŠRATC turi gauti TIPK leidimą, lrytas.lt patvirtino atsakingi Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.
Teks ieškoti naujų darbuotojų
Netgi gavus TIPK leidimą ŠRATC teks susidurti su MBA įrenginius valdyti galinčių darbuotojų trūkumu.
„NEG Recycling“ darbui MBA samdė dvi dešimtis specialistų. Senoji MBA komanda tebedirba įmonėje „NEG Recycling“.
Nors ŠRATC dalininkai pritarė papildomų trylikos etatų įkūrimui, nauji darbuotojai per kelias dienas gerais specialistais netampa. „Taip, ta dalimi, kuriai reikia aukštesnės kvalifikacijos jau turime, o likusius rasime.
Dalininkai skubos tvarka jau patvirtino ir papildomą padalinį struktūroje, kuris bus atsakingas už šių įrenginių eksploatavimą bei tinkamą jų veikimą“, – atsakydamas į klausimą dėl galimo specialistų trūkumo lrytas.lt tvirtino Ž.Šilgalis.
ŠRATC direktorius sakė, kad MBA įrenginių būklę ekspertai turėtų įvertinti dar šią savaitę.
„Pirmiausia skubos tvarka parengsime įrenginius minimaliam apdorojimui, kad jie galėtų veikti, o po to sieksime įrenginių rekonstrukcijos“, – sakė Ž.Šilgalis.
Teismo sprendimą žada skųsti
Iš verslo išstumtos „NEG Recycling“ vadovai savo ruožtu tvirtina, kad tapo ŠRATC direktoriaus ambicijų auka.
Pasak buvusio MBA operatoriaus, trintis tarp ŠRATC su „NEG Recycling“ atsirado po to, kai ŠRATC vadovu tapo Ž. Šilgalis.
Dar 2021 m. gegužę ŠRATC pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir kad „NEG Recycling“ turi išsikraustyti. „NEG Recycling“ šitokį sprendimą užginčijo teisme.
Konfliktas tarp ŠRATC ir „NEG Recycling“ dar labiau paaštrėjo šių metų pradžioje, kai „NEG Recycling“ pareiškė, kad nepriims ŠRATC vežamų atliekų, nes šis neapmoka beveik pusę milijono eurų siekiančių skolų.
Ž. Šilgalio teigimu, „NEG Recycling“ buvo nemokama už netinkamai tvarkomas atliekas, tačiau pačios „NEG Recycling teigimu, pretenzijų sulaukta tik dėl maždaug 0,5 procento apdirbtų atliekų, o sąskaitų neapmokėta nė pusės.
Po to, kai sausio 24-ąją Šiaulių apygardos teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nebeliko kliūčių sutartį nutraukti. Šį teismo spendimą „NEG Recycling“ žada skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šiuo metu teisme vyksta dar du „NEG Recycling“ ir ŠRATC teisiniai ginčai.
Vienoje civilinėje byloje nagrinėjamas „NEG Recycling“ ieškinys ŠRATC dėl beveik 500 tūkstančių eurų skolos už paslaugas priteisimo.
Kitoje civilinėje byloje „NEG Recycling“ prašo teismo iš ŠRATC priteisti daugiau kaip 46 tūkstančių eurų skolą už biodžiovinimo paslaugas.
Tyrimą atlieka ir aplinkosaugininkai
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiuo metu vykdo tiek ŠRATC, tiek „NEG Recycling“ patikrinimus, kuriuos planuojama užbaigti iki vasario vidurio.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, šiuo metu į Šiaulių rajone esantį sąvartyną yra išversta apie 800 tonų nerūšiuotų atliekų.
Nuo rudens sąvartyno kaupe likę 1327 tonų nerūšiuotų atliekų. Dėl šių atliekų sutvarkymo Aplinkos apsaugos departamentas ŠRATC įteikė Privalomąjį nurodymą.
„NEG Recycling“ direktoriaus Orento Strikaičio komentaras:
Tenka pripažinti, kad po įrenginių perėmimo situacija prastėja. Iš pradžių ŠRATC prasiskolino, po to perėmė įrenginius, su kuriais nesugeba ir neturi teisės dirbti O juk apie sutarties nutraukimą kalbėta dar nuo gegužės, tačiau tam visiškai nepasiruošta, dėl to komunalinių atliekų tvarkymo sistema regione šiuo metu beveik subyrėjusi, o nerūšiuotų atliekų tik daugėja.
Žinoma, kaip senas politikas, Ž. Šilgalis atranda daug kaltųjų: tai dar nepamatęs įrenginių pareiškia, kad jie neveikia, tai atliekų tvarkymo įrenginiuose jam atliekos trukdo ir t. t. Visa tai panašu į šokėją iš patarlės, kuriam trukdo visi, o iš tikrųjų – labiausiai jis pats.
Tapęs ŠRATC vadovu, Ž. Šilgalis žadėjo sistemos renesansą, tačiau akivaizdu, kad vietoje žadėto atgimimo sistema išgyvena itin sunkias dienas. Deja, bet panašaus rezultato ir buvo galima tikėtis, kai vadovu išrenkamas ne atliekų tvarkymo sistemą suprantantis profesionalas, o profesionalus politikas.
Lrytas.lt informacija
Užs. Nr. 501358