Sparčiai bręsta Joniškio miesto darželių jungimas

„Sidabrės“ nuotr.

Balandžio 14 d. „Sidabrės“ numeryje:

--- Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Marta Stonienė savivaldybėje susirinkusiems miesto vaikų darželių bendruomenių atstovams pristatė planuojamą šių trijų ikimokyklinio ugdymo įstaigų – „Saulutės“, „Vyturėlio“ ir „Ąžuoliuko“ – sujungimo projektą. Buvo išdėstytos reorganizacijos priežastys, numatomi pokyčiai, tikslai ir laukiami rezultatai. Vedėja ir rajono vadovai pabrėžė, kad vaikų poreikiai nenukentės, visi tiesiogiai su jais dirbantys specialistai ir padėjėjai išliks savo darbo vietose, planuojama įkurti mobilias ūkio ir švietimo pagalbos komandas, kurios pasirūpintų visais trimis padaliniais. Apie kokį nors didesnį lėšų sutaupymą nekalbama, dėl to bendruomenių atstovai ir dalyvavę rajono Tarybos nariai klausė, kam tada tokia reorganizacija reikalinga? Jiems argumentuota, kad bus efektyvesnis darbas. Rajono valdžia reorganizacijos pavyzdžio detalių dar kovo mėnesį sėmėsi vizito Marijampolėje metu.

--- "Aušros" gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Giedrė Motiejuitė sukaupė neįtikėtiną ir labai įdomią kolekciją – nuo pusiaujo miško augalo ant spintos iki cukranendrės lazdelės iš Gvadelupės, karolių iš Prancūzijos Polinezijoje surinktų kriauklių, baobabo vaisiaus, kerno iš Norvegijos (cilindrinio kietos uolienos stulpelio, susidariusio gręžimo kolonos viduje), mamuto ilties ir net Papua Naujojoje Gvinėjoje augančio moliūgo, kuris yra išskirtinai vyriškas drabužis... Tačiau gausiausia yra Pasaulio smėlio kolekcija. 2021 metais suskaičiavo, kad turi apie 200 smėlio pavyzdžių – nuo Baltijos iki parvežtų iš Tasmanijos jūros ar Antarktidos pusiasalio. Vienus pavyzdžius namo parsivežė pati Giedrė, jos šeimos nariai, tačiau daugiausia – giminės, draugai, buvę mokiniai, kolegos ne tik iš Joniškio, bet ir visos Lietuvos, net Pasaulio. Tai toli gražu ne viskas – kiek eksponuoti neparuoštų Pasaulio smėlio pavyzdžių dar guli spintose.

--- Rudiškių kaimo gyventoja Regina Kriukienė beveik prieš 15 metų, palikusi darbą bibliotekoje, išvyko geresnio gyvenimo į švelnių, bet niūrių, lietingų orų kraštą Airiją, kur 13 metų dirbo vietos skalbyklose-cheminėse valyklose. Laisvą laiką ir savo meilę moteris skyrė gėlėms, aplinkos puoselėjimui, žole užsėtą airių kiemelį pavertusi žydinčia oaze, o po kelerių metų susidomėjo ir papuošalų vėrimu. Šis pomėgis ją, prieš beveik dvejus metus grįžusią Lietuvą, tebelydi iki šiol. Jos vertų karolių, apyrankių, auskarų ir kitų dirbinių paroda puošė Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrių, o prieš Velykas iškeliavo į Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Rudiškių filialą.

    Plačiau bei kitos rajono naujienosantradienio laikraštyje.