Naujausios
Vizitai į regionus
Joniškio rajonui renginyje atstovavo meras Gediminas Čepulis ir Savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Vilija Aleksienė.
Regionams šiame finansavimo periode yra suplanuota 1,75 milijardo eurų Europos Sąjungos investicijų, iš jų Šiaulių regionui – beveik 196 milijonai eurų.
Renginyje akcentuota, jog Šiaulių regionas yra lyderis pagal ES investicijų panaudojimą, net 87 procentai suplanuotų regionui ES lėšų jau yra procese – yra pateiktos ar vertinamos paraiškos, vykdomi projektai. 2026 metai ir 2027 metai tampa intensyviausiu projektų įgyvendinimo darbymečiu. Šiuo metu aktyviai rengiamasi ir naujai 2028–2034 m. finansinei perspektyvai, kurioje numatomas fondų jungimas bei didesnis dėmesys klimato kaitos ir socialiniams tikslams.
Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė akcentavo, jog šalyje tai jau penktas toks ministerijų inicijuotas susitikimas su regionų atstovais. „Tikslas kalbėtis ir suprasti vieni kitus, per regionus važiuojame, kad išgirstume jūsų bėdas, nuoskaudas ir pasiūlymus, ką galima tobulinti. Problemas galima išspręsti diskutuojant“, – teigė viceministrė.

Gintarės Daknytės nuotr.
Diskusijai dviejų valandų neužteko
Šiaulių regione investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui sudaro apie šalies vidurkį. Bet, pasak finansų viceministrės, šie skaičiai tik rodo, kad regionas susiduria su mažesniais iššūkiais.
„Investicijų programos ir sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Tas mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jūs jau dabar gyvenate geriau už kitus, turite mažiau problemų“, – pabrėžė viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas kėlė perteklinės kontrolės problemą. „Savivaldybės gyvena absoliučioje institucijų kontrolėje“, – teigė jis ir ragino daugiau pasitikėti savivaldybėmis.
V. Mitrofanovo nuomone, situacijai iš esmės aptarti neužtenka dviejų valandų diskusijos, jis pasiūlė surengti dviejų dienų ministerijų komandos vizitą į regioną ir į atskiras savivaldybes.
Viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė sutiko, jog tai racionalus pasiūlymas. Ji pati turi darbo savivaldoje patirties ir neneigė: „Ministerijos nuleidžia reikalavimus, kurie šiame programavimo periode buvo neracionalūs, netinkantys savivaldai, to tikimės išvengti kitame periode.“ Ji patikino, jog imamasi žingsnių supaprastinti procesus ir prašė merų kantrybės.
Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas akcentavo, kad ministerija siekia suteikti daugiau galios patiems regionams.
„Mūsų tikslas įgyvendinti principą „iš apačios į viršų“ ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.
Tikinta, kad šiuo principu galutinai bus vadovaujamasi rengiantis kitam finansavimo etapui (2028–2034 metų). Viceministras taip pat paragino regiono savivaldybes į naujų investavimo krypčių planavimo procesą įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius – verslą, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.
Įliejamos papildomos lėšos
Finansų viceministrė informavo, jog Europos Komisija pritarė investicijų programos keitimui ir su juo ateina papildomi 152 milijonai eurų regionams.
„Teigiamas pokytis, kad padidintas finansavimo intensyvumas, todėl yra galimybė iki 10 procentų susimažinti nuosavo indėlio. Savivaldybėms aktualus didesnis prisidėjimas ir, kai matote, kur turėsite sutaupytų lėšų, galite jas perskirstyti vykdomiems ar naujiems projektams“, – sakė ji.
Finansų viceministrė atkreipė dėmesį ir į tai, kad savivaldybės gali prašyti ir avanso projektams įgyvendinti – iki 30 proc. ar net iki 100 procentų reikalingų apyvartai lėšų, jeigu yra pasirašytos rangos sutartys.
„Be viešųjų investicijų yra ir investicijos verslui, – akcentavo viceministrė. – 2026–2027 metais bus paskelbtas kvietimas verslui už 94 mln. eurų. Tarp jų – ir dirbtinio intelekto, gynybos bei civilinės saugos sprendimams įgyvendinti. Aktyvinkite verslą dalyvauti tuose kvietimuose.“

Viceministrė nepraranda optimizmo
„Išgirdome, kur savivaldybėms skauda, ir rengiamės patvirtinti finansinių korekcijų gaires, kurios išspręs ginčus tarp savivaldos ir Centrinės projektų valdymo agentūros, – sakė žurnalistams viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. – Viską darome, kad lėšos kuo greičiau pasiektų projektų vykdytojus, kad administracinė našta mažėtų. Patikrinimus, kiek įmanoma, trumpiname, vykdytojai puikiai vykdo projektus – nuo planavimo iki įgyvendinimo ir to tikrinimo turėtų būti kuo mažiau.“
„Naujame periode regionams išlieka labai panašios apimties investicijos, – sakė finansų viceministrė. – Pagal Regionų įstatymą jiems turi būti skiriama apie 30 pocentų visų lėšų. Šiaulių regionui šiuo metu jau padaryta 15 procentų išmokėjimų, šalyje – dar tik 9 procentai. Iki 2030 metų lėšos bus išmokamos, manau, viską spėsime, dar nė vieno periodo nebuvo, kad regionai neinvestuotų visų skirtų lėšų. Esu optimistė ir dabar.“
Jos žodžiais, merai jau gali planuoti naują perspektyvą, prioritetines kryptis. Europos Komisija tik reglamentuoja, kad ne mažiau kaip 43 proc. investicijų būtų nukreipta į žaliąsias veiklas ir 14 procentų skirta socialiniams tikslams.
„Lietuva mano, kad su klimato kaita susijusioms žaliosioms veikloms turėtų išlikti kaip dabar 35 procentai investicijų, dėl to vyksta derybos, nes kitaip sumažintume investicijas švietimui, kultūrai ir kitoms sritims“, – sakė viceministrė.
Merų reakcija
Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis po renginio „Sidabrei“ teigė, jog išgirsti informaciją iš viceministrų ir pasidalinti nuomonėmis buvo naudinga.
„Diskusija patiko, – dalijosi įspūdžiu meras. – Nors atrodo, kad mes smulkmenas keliame, bet su tokiomis smulkmenomis, kaip suoliukai ar vertinimo terminai, ir įstringame.“
„Pajautėme, kad mus nori girdėti“, – sakė V. Mitrofanovas.
Pakruojo rajono meras Saulius Margis teigė, kad merai per diskusiją kalbėjo „į dešimtuką“.
„Norėtųsi didesnio tempo ir gerai, kad bandome bendradarbiauti“, – sakė Pakruojo rajono meras.
„Savivaldybių labiau reikėtų atsiklausti, ko joms reikia, – teigė Gediminas Čepulis. – Bet apie kokį planavimą iš apačios kalbame, kai Europos Komisija jau iš viršaus Lietuvai nukreipia daugiau nei pusę planuojamų kito periodo lėšų – iš viso 57 procentus – į žaliąsias veiklas, gynybą ir saugą, socialinius tikslus. Tik kokį 20 procentų krypčių gal galėsime patys rinktis. Joniškyje dabar labiausiai matomi iš europinių investicijų įgyvendinti infrastruktūriniai projektai, šiuo metu vykdome projektus, susijusius su paslaugomis rajono gyventojams ir turizmu. Kitam periodui būtų gerai, kad europines lėšas rajone galėtume nukreipti keliams atnaujinti.“
Joniškio rajonui – 16 milijonų eurų ES investicijų
2021-2027 m. ES finansavimo periodu Joniškio rajono savivaldybė pasinaudos apie 16 mln. eurų paramos lėšų rajono plėtrai. Visos finansavimo sutartys jau pasirašytos. Pagal jas įgyvendinami švietimo srities projektai (Edukacinių erdvių įrengimas Joniškio rajono ugdymo įstaigose, vystant visos dienos mokyklos veiklas, Ugdymo prieinamumo didinimo priemonių diegimas atskirtį patiriantiems vaikams), socialinės srities projektai (Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti infrastruktūros modernizavimas, Nestacionarių socialinių paslaugų jaunimui infrastruktūros modernizavimas ir plėtra), socialinio būsto plėtra Joniškio rajone (Kriukuose ir Gataučiuose), Joniškio mieste (Upytės g. 77), sveikatos apsaugos (Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtros užtikrinimas Joniškio rajono savivaldybėje), vandentvarkos (Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškio rajone (RPP), turizmo (Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolyno, Sidabros upės ir tvenkinio pritaikymas lankytojams, Žagarės ozo pritaikymas lankymui, Joniškio rajono savivaldybės Žagarės Dolomito atodangos pritaikymas lankymui).
Užs. Nr. 592970
