Kai širdys ilgisi šviesos ir žmogiškos bendrystės

Linos RUDNECKIENĖS nuotr.
Al­mi­ra Kum­py­tė ne­pra­lei­do pro­gos įsiam­žin­ti įspū­din­gų ži­bin­tų iš mo­liū­gų fo­ne
Kai die­nos trum­pyn, o nak­tys – il­gyn, ima­me il­gė­tis švie­sos. Ne tik tie­sio­gi­ne pra­sme. Anks­ty­vos die­nos su­te­mos su­va­ro žmo­nes į šil­tus ir jau­kius na­mus, prie ži­di­nio, prie ar­ba­tos. To­kiu me­tų lai­ku sa­ko­me, kad ne­pa­to­gus lai­kas su­siei­ti ir pa­si­bū­ti. Ypač lau­ke.

Ta­čiau jau ant­rus me­tus iš ei­lės pri­va­čią ini­cia­ty­vą pa­ro­džiu­si Ind­rė Stal­nio­nie­nė kar­tu su Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ru ir drau­gais ru­de­niui per­si­ri­tus į ant­rą pu­sę kvie­čia į švie­sos ir žmo­giš­kos ši­lu­mos šven­tę.

Tre­čia­die­nio va­ka­rą , lau­ko est­ra­do­je gra­žuo­lė­mis ir pa­bai­so­mis, mie­lais ka­čiu­kais ir tra­piais dru­ge­liais ir ki­to­kiais ažū­rais ne be žmo­gaus ran­kos pri­si­lie­tyi­mo ir fan­ta­zi­jos nu­švi­to pa­sku­ti­niai iš dar­žo par­ke­lia­vę mo­liū­gai.

Sku­to, rai­žė, pjaus­tė po vie­ną ir gru­pė­mis. Ne­šė po vie­ną ir po ke­lis sa­vo kū­ri­nius. Atė­jo net nau­jo­kai, nie­ka­da ne­tu­rė­ję pa­tir­ties pjaus­tant oran­ži­nius dar­žo ka­muo­lius, ir tie, ku­rie juos įgu­du­sio­mis ran­ko­mis pa­ver­čia tie­siog me­no še­dev­rais. Or­ga­ni­za­to­riai su­skai­čia­vo, kad Švie­sos šven­tė­je ži­bė­jo net 170 mo­liū­gų moliūgėlių… Per­nai, pir­mo­je švie­sos šven­tė­je, ži­bė­jo apie 100 dar­žo sto­ru­liu­kų.

O štai Stu­pu­rų kai­mo bend­ruo­me­nės mo­te­rys, pri­vi­rę ska­niau­sios mo­liū­gų sriu­bos, kvie­tė mai­nams – jos jums lėkš­tę mo­liū­gie­nės su skre­bu­čiu ir mo­liū­go sėk­lo­mis, o joms – pi­ni­gi­nė au­ka. Ne joms – „Auš­ros“ gim­na­zi­jos, šie­met šven­čian­čios 100-me­tį, mu­zie­jaus įkū­ri­mui. Min­tis – su­rink­ti lė­šų gim­na­zi­jos mu­zie­jui – ki­lo bu­vu­sioms gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nėms, prie ku­rių pri­si­dė­jo vi­sa Stu­pu­rų kai­mo bend­ruo­me­nė. Pri­vi­rę ke­lias­de­šimt lit­rų sriu­bos prie vi­suo­ti­nės ak­ci­jos pri­si­dė­ti kvie­tė ir į švie­sos šven­tę su­si­rin­ku­sius žmo­nes. Pa­sak gim­na­zi­jos bu­vu­sios auk­lė­ti­nės ir Stu­pu­rų kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Li­nos Vyš­niaus­kai­tės, gim­na­zi­jos mu­zie­jus įreng­tas ant­ra­me aukš­te, rei­ka­lin­gi pi­ni­gai pa­keis­ti pa­sta­to sto­gą ir su­re­mon­tuo­ti mu­zie­jaus, ku­ria­me su­kaup­ta daug ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos, pa­tal­pas. Pri­ta­rian­čių šiai idė­jai ne­trū­ko – ap­link vi­si val­gė ir gy­rė, au­ko­jo. O kas iš­ga­li ir dau­giau, kvies­ti fi­nan­siš­kai pa­rem­ti į ban­ko są­skai­tą su prie­ra­šu „Gim­na­zi­jos mu­zie­jui“.

„Sau­lės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los Die­nos užim­tu­mo cent­ro Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo sky­riaus mo­ki­niai su mo­ky­to­jo­mis sa­vo vai­šių sta­lą nu­klo­jo vien tik gė­ry­bė­mis ių mo­liū­go – py­ra­gais, kek­siu­kais, dže­mu, saldainiais… Po to­kios va­ka­rie­nės be­trū­ko tik kvap­nios karš­tos ar­ba­tos, ku­rią čia pat iš­vi­rę vi­siems da­li­no šau­liai.

Tarp švie­čian­čių mo­liū­gų, iš­si­ri­kia­vu­sių ei­lė­mis, įreng­to­je lai­ki­no­jo­je sce­no­je vo­ka­li­nę mo­te­rų gru­pę „Har­mo­ni­ja“ (va­do­vė J. Mic­kai­tė) kei­tė ma­žie­ji dai­na­vi­mo stu­di­jos „ETC“ dai­no­rė­liai, so­lis­tės Ago­ta, Ri­man­tė, Ka­ro­li­na Po­ne­ly­tė su ma­ma Ra­sa ir dai­na­vi­mo stu­di­jos kvar­te­tas.

Pa­sak ren­gi­nio su­ma­ny­to­jos ir vie­nos iš or­ga­ni­za­to­rių Ind­rės Stal­nio­nie­nės, šie­met ne­bu­vo su­ma­ny­mo ver­tin­tin­ti ir ap­do­va­no­ti įspū­din­giau­sių kū­ri­nių iš mo­liū­go au­to­rius. Tie­siog leis­ta gro­žė­tis, ste­bė­tis iš­mo­ne ir, aiš­ku, įsiam­žin­ti prie įspū­dį pa­li­ku­sių.

– Ta­čiau, nors ir ne­bu­vo do­va­nų, žiū­ro­vai pa­tys sa­vo sim­pa­ti­jas be kon­ku­ren­ci­jos ati­da­vė dviem mo­liū­gams – se­sių Ka­ro­li­nos ir Sa­man­tos Po­ne­ly­čių skap­tuo­tam mo­liū­gui su mer­gai­te ir dru­ge­liu bei Jo­niš­kio že­mai­čių meš­kai, – ko­men­ta­vo ren­gi­nio su­ma­ny­to­ja ir pra­di­nin­kė.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.