Kaip valdžia „rūpinasi“ šiauliečių gerove

Kaip val­džia „rū­pi­na­si“ šiau­lie­čių ge­ro­ve

LR Sei­mo na­rys, Vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Šiau­lius“ pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jus SI­MU­LIK

Kler­kai vėl pa­de­monst­ra­vo, kaip „rū­pi­na­si“ šiau­lie­čių ge­ro­ve. Per vi­są Lie­tu­vą nu­skam­bė­ju­si is­to­ri­ja: Et­ten-Leu­ro gat­vės gy­ven­to­jai 13 (!) me­tų lau­kė, kol Sa­vi­val­dy­bė teik­sis išas­fal­tuo­ti jų gat­vę. Ne­su­lau­kę ėmė­si ini­cia­ty­vos ir iš­sias­fal­ta­vo pa­tys. Kler­kai, užuo­t pa­dė­ko­ję ir pa­si­džiau­gę, ap­skun­dė gy­ven­to­jus sta­ty­bų ins­pek­to­riams. Da­bar žmo­nėms gre­sia bau­dos, ma­ža to, ga­li bū­ti pa­rei­ka­lau­ta as­fal­to dan­gą išar­dy­ti.

Ko­kiais žo­džiais to­kią mies­to „val­džią“ žmo­nės tu­rė­tų mi­nė­ti?

Val­di­nin­kai, kaip vi­sa­da, tu­ri pa­si­tei­si­ni­mą: va, gat­vė išas­fal­tuo­ta be pro­jek­to, taip ne­ga­li­ma. Va, žmo­nės ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti Sa­vi­val­dy­bės pa­ra­ma, bū­tu­me 50 pro­cen­tų iš­lai­dų kom­pen­sa­vę.

Mie­li vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir po­li­ti­kai: tai, kad neap­si­ken­tę žmo­nės pa­tys ėmė­si as­fal­tuo­ti gat­vę, by­lo­ja tik vie­na: jūs ne­pa­da­rė­te sa­vo dar­bo iki ga­lo. Ar­ba iš­vis jo ne­pa­da­rė­te. Tai jū­sų pa­rei­ga išaiš­kin­ti gy­ven­to­jams vi­sas ga­li­my­bes. Pers­pė­ti apie pa­sek­mes. Jū­sų dar­bas už­tik­rin­ti, kad pa­ra­mos ga­vi­mas ne­truk­tų me­tų me­tus. Taip, be­je, yra ir ki­tuo­se mies­to ra­jo­nuo­se, kur šiau­lie­čiai lau­kia ne­su­lau­kia tų ne­lem­tų 50 pro­cen­tų. Jū­sų pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai, grei­tai – ir pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus. Jūs pri­va­lo­te pa­si­rū­pin­ti, jog žmo­nėms bū­tų su­teik­ta in­for­ma­ci­ja, pa­slau­gos – ir jie lik­tų pa­ten­kin­ti.

Bū­tent už tai gau­na­te at­ly­gi­ni­mus. Ne už tai, kad skųs­tu­mė­te gy­ven­to­jus sta­ty­bų ins­pek­to­riams ar ki­tiems prie­vaiz­dams.

Keis­ta ir mies­to va­do­vų lai­ky­se­na šiuo at­ve­ju. Vie­nas sa­ko – oi ne­ge­rai, rei­kės im­tis prie­mo­nių, sa­vi­va­lės ne­pa­kę­si­me. Ki­tas iš­sto­ja ir po­ri­na, gir­di, pro­ble­mą iš­sprę­si­me žmo­nėms nau­din­ga link­me, nie­kas gat­vės near­dys. Ku­riuo ti­kė­ti?

Už­tat nie­ko keis­to, kad žmo­nės kra­to­si Sa­vi­val­dy­bės bru­ka­mos 50 pro­cen­tų pa­ra­mos: sa­ko, to­kiu at­ve­ju, at­li­kus vi­sas pri­va­lo­mas pro­ce­dū­ras, dar­bų kai­na išau­ga du ar net tris kar­tus! Ko­dėl žmo­nės tu­rė­tų per­mo­kė­ti? Kaip ap­skri­tai ga­li bū­ti taip, kad pa­si­nau­do­jus „pa­ra­ma“ rei­kia mo­kė­ti dau­giau? Mies­te yra ir ki­tų pa­vyz­džių kai bend­ri­jų ini­cia­ty­vos „nu­ge­si­na­mos“ ir sa­vi­val­dy­bės siū­lo­ma „pa­ra­ma“ kai­nuo­ja bran­giau nei pa­čių žmo­nių or­ga­ni­zuo­ja­mi dar­bai. Jei taip yra, val­di­nin­kai tu­ri siek­ti, kad fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka bū­tų pa­keis­ta. Kad žmo­nėms ne­rei­kė­tų mo­kė­ti dau­giau.

Ats­ki­ro pa­mi­nė­ji­mo ver­ti aukš­tų po­nų pa­si­tei­si­ni­mai. Tiks­liau – pa­tei­si­ni­mai. So­cia­li­nė­je erd­vė­je, vie­no­je da­bar­ti­nę Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės va­do­vy­bę nuo­lat ak­ty­viai šlo­vi­nan­čio­je pa­sky­ro­je (kaip jiems ne­nu­si­bos­ta tie nuo­la­ti­niai di­ti­ram­bai?) dėl Et­ten-Leu­ro gat­vės is­to­ri­jos kal­ti­na­mi vi­si: gy­ven­to­jai, žur­na­lis­tai, po­li­ti­niai opo­nen­tai. Kas tik no­ri – tik ne val­džia. Nes ji juk – „nuo Die­vo“, tad ne­kri­ti­kuo­ti­na ir ne­klys­tan­ti.

To­kiais at­ve­jais nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, jog gy­ve­na­me ne Šiau­rės Ko­rė­jo­je ar Bal­ta­ru­si­jo­je. Džiau­giuo­si, jog tu­ri­me tei­sę lais­vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, tei­sę kri­ti­kuo­ti val­džią. Ats­va­ra tu­ri bū­ti, nes pa­si­gir­ti val­džia nie­kuo­met ne­pra­leis pro­gos. Net ir sve­ti­mais dar­bais.

Re­ziu­muo­jant ten­ka kons­ta­tuo­ti, jog Et­ten-Leu­ro gat­vės is­to­ri­ja pa­ro­dė, jog žmo­nių ini­cia­ty­va ir ge­ri no­rai val­di­nin­kams ne­rei­ka­lin­gi. Ma­tyt, jiems ge­riau ir ra­miau, kai gy­ven­to­jai pri­vers­ti kvė­puo­ti dul­kė­mis, mau­ro­ti pur­vais. Tik ko­dėl ta­da tie pa­tys kler­kai taip mėgs­ta kvies­ti žmo­nes teik­ti pa­siū­ly­mus dėl ge­res­nio vie­šo­jo val­dy­mo, ge­res­nių pa­slau­gų, ra­gi­na ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, kur­ti vie­tos veik­los gru­pes ir pan.? Vie­na sa­ko, ki­ta da­ro.

Po to­kių akib­rokš­tų žmo­nių ak­ty­vu­mo ga­li­te ne­be­si­ti­kė­ti. Svei­ki­nu – ga­li­mas ini­cia­ty­vas bent ku­riam lai­kui nu­mal­ši­no­te. „Pui­kiai“ pa­dir­bė­ta.

Užs. Nr. 321527