Naujausios
Kelias į šeimą: per širdį ar per pinigus?
Šiaulių vaikų globos įstaigose tęsiasi permainos. Netrukus bus kuriami neįgalių vaikų savarankiškumą ugdantys namai. Nuo kitų metų pradžios kūdikių namuose turės mažėti vaikų. Jiems globėjų ieškos Savivaldybės steigiama tarnyba. Globos įstaigų vadovai svarsto, ar vaikai netaps tik pinigų maišeliu, ar nuo Prezidentės iniciatyvos skatinti globoti vaikus padaugės globėjų?
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Kūdikių į įstaigą nebeveš
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija institucinės globos pertvarką vykdo nuo 2014 metų. Skelbiama, kad palaipsniui bus pereinama nuo institucinės globos prie šeimoje, bendruomenėje augančių be tėvų likusių vaikų priežiūros. Siekiama, kad įstaigos ištuštėtų.
Kitąmet įsigalios Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoti įstatymai, kai mažiausi vaikai į globos įstaigas pateks tik išimtiniais atvejais ir turės būti kuo greičiau įvaikinami arba globojami šeimose.
Šie pokyčiai palies Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Jų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos į jų įstaigą vaikai bus siunčiami tik išimtiniais atvejais. Kai jo globoti nesiima šeima ar šeimyna.
Vaiko iki trejų metų globa institucijoje taip pat bus nustatoma išimtiniais atvejais ir ne ilgiau nei tris mėnesius. Išskyrus atvejus, kai vaikui yra reikalinga specializuota pagalba, o jos teikti negali nei šeima, nei šeimyna. Išimtys daromos ir vaikams, kurių išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo interesus.
A. Kardašienės teigimu, apie pokyčius įstaigos niekas neinformuoja. Aišku tik, kad globos namai liks paskutinė vieta, kur vaikas galėtų augti.
„Nerimo sukėlė vienas moters skambutis. Ji klausia: ar turite metų amžiaus vaiką su negalia? Turim. Sunki negalia nustatyta? Sunki. O slauga nustatyta? Nenustatyta. O vaikas ramus? O jūs kodėl klausiate? Atsakė, kad planuoja pasiimti tris vaikus su negalia, svarbu, kad ramus būtų. Štai – atsakymas į visus klausimus“, – konstatavo A. Kardašienė.
Ji pastebėjo, kad paprastėja ir vaiko įvaikinimo ar globos suteikimo procesai. Ne kiekviena šeima iš anksto nori susipažinti su vaiku – jį pamato tik po teismo sprendimo. Įstatymas tai leidžia.
„Stebėtina, kad bet kokia kaina bando atiduoti vaiką mamai, kuri tai pasitaiso, tai vėl atiduoda“, – stebisi direktorė.
Vaikų sveikatai – per mažai dėmesio
A. Kardašienės nuomone, ministerija pradeda ne nuo to galo.
Dabar Kūdikių namai gauna fiksuotą finansavimą nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus. Kuo daugiau vaikų, tuo sunkiau išgyventi. Padeda tik rėmėjai.
Direktorė sako, kad įstaigoje įvairių ligų kamuojami vaikai galėtų gauti daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, prieš pusmetį įsteigtą dienos grupę lankantiems trims neįgaliems vaikams gali būti teikiama tik socialinė pagalba – juos prižiūri socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai. Tik tam numatytos lėšos. Nors vaikų mamos norėtų ir kineziterapeuto, logopedo, kitų specialistų priežiūros.
Įstaiga norėtų teikti „atokvėpio valandėlės“ paslaugą. Tėvai neįgalius vaikus galėtų atvežti ir kurį laiką pailsėti. Tačiau tam reikia gauti licenciją, o įstatyme numatytos procedūros reikalauja pirmiausia pertvarkyti pastatą. Darbams reikia lėšų.
„Pertvarkos metu šaukia: investuoti reikia ne į pastatus, o į vaikus, bet įstatymai tai tokie“, – stebėjosi A. Kardašienė.
Kūdikių namų vaikus įvaikina dažniau nei vyresnius, bet įstaiga beveik visada būna užpildyta. Daugiausiai čia gali gyventi 60 vaikų. Šiuo metu jų auga 57 – nuo gimimo iki 6 metų. Šiemet įvaikino šešis, globoti paimti aštuoni vaikai.
„Norinčiųjų globoti be tėvų likusius vaikus nėra daug. Tokia realybė“, – sako A. Kardašienė.
Eksperimentas
Permainų nuotaikomis gyvena ir Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“. Rudenį planuojama atidaryti grupinio gyvenimo namų padalinį vaikams su negalia. Jame galėtų gyventi šeši vaikai. Iš viso įstaigoje auga 56 globotiniai, nuo 6 iki 21 metų. Dauguma jų turi sunkią negalią, kiti – vidutinę.
Grupinio gyvenimo namų padalinyje globotiniai gyventų į namų sąlygas panašesnėse patalpose – pastate, esančiame toliau nuo „Šaltinio“ teritorijos.
Taip globotiniai bus mokomi savarankiškumo: patys tvarkys kambarius, galės gaminti maistą, su priežiūra pirkti sau rūbus, skaičiuoti ir planuoti išlaidas, pinigus. Esą toks modelis artimesnis šeimai.
„Vaikų su sunkia negalia į naują pastatą nekelsime. Čia gyvens savarankiškesni ir tie, kurie norės. Jei jie prašys grįžti, perkelsime atgal į įstaigą. Juos pakeis kiti vaikai. Nė vieno neversime. Gyvendami atskirai mokysis savarankiškumo. Koks jis dabar, kai maistą gauna valgykloje? Juk jie nemato, gali įsivaizduoti, iš kur tie bananai – gal mūsų miškuose auga“, – sako globos namų „Šaltinis“ direktorius Regimantas Dirmeikis.
Jo žodžiais, naujo padalinio tikslas – paruošti vaikus gyvenimui. Tačiau dauguma jų, palikę „Šaltinį“, apsigyvena pensionatuose. Kai kurie grįžta į šeimas. Savarankiškai gyventi nusprendžia vienetai.
„Tai – eksperimentas. Žiūrėsime, kaip čia seksis“, – sako R. Dirmeikis.
Neturi nė patalpų
Naujas „Šaltinio“ padalinys bus įkurtas nuomojamame pastate. Konkursas – kitą mėnesį. Kad sulauks pasiūlymų – vadovas netiki. Tektų kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, savivaldybę, ieškoti ir skelbimuose.
Būsimiems namams keliami reikalavimai. Jie turi būti lengvai pasiekiami – arti mokykla, poliklinikos, bibliotekos ir t. t. Pastatas turėtų gauti ir licenciją. Viename bent 12 kvadratinių metrų ploto kambaryje negalės gyventi daugiau nei du vaikai.
R. Dirmeikis sako, kad nuomos sutartis bus pasirašoma trims metams. Jei jos nepratęs, teks ieškoti kitos vietos. Be to, įstaigos vadovo žodžiais, neaišku, ar vėliau eksperimentas bus pratęstas.
Vaikus visą parą pamainomis prižiūrės keturiese – socialinis darbuotojas ir trys jo padėjėjai. Teks samdyti papildomus specialistus.
Pasak vadovo, naujam padaliniui steigti ir išlaikyti kol kas finansavimas nėra numatytas. Įstaiga turės taupyti ir papildomas išlaidas dengti iš savų lėšų. Pavyzdžiui, ketinama atsisakyti skalbyklos, o paslaugą pirkti. Taip bus pigiau. Skalbėjai bus pasiūlyta dirbti socialinio darbuotojo padėjėja – tam užtenka baigti mokyklą ir keliasdešimties valandų kursą. Jei darbo imtis atsisakys, bus atleista.
Pertvarka – dėl ES reikalavimų
R. Dirmeikis mano, kad pertvarka institucinės globos sistemai reikalinga, tik ją būtų atlikęs kitaip. Kaip? Kritikuoti nedrįso, nesutiko ir fotografuotis šios valstybinės įstaigos vadovas. Esą Lietuva pokyčiams įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą.
„Įstaigoje gyvenančių vaikų nemažėja. Kodėl? Sunku pasakyti. Vieni tėvai priversti duonos ieškoti užsienyje, kiti turi žalingų įpročių, yra neatsakingi. Nors negalią turinčius vaikus atiduoda ir geros šeimos, nepajėgiančios tokio vaiko auginti. Pastebime tendenciją, kad vaikų negalios vis sunkėja“, – sakė „Šaltinio“ direktorius.
Jo teigimu, retas vaikas įvaikinamas. Dažnai pasitaiko, kad globą gavusios šeimos, giminaičiai ilgainiui grąžina į įstaigą. Yra vaikų, kurie pas giminaičius leidžia atostogas.
Šiemet vienas globotinis turėtų pradėti gyventi su mama. Jam neseniai sukako 18 metų. Bus nustatytas jo darbingumo lygis – pagal tai vaikinas gaus išmoką.
„Jis visą laiką augo globos namuose. Kodėl mama dabar sugalvojo jį pasiimti – reikia jos klausti. Mama dirbo Anglijoje. Gal pasikeitė finansinė situacija?“ – svarstė R. Dirmeikis.
Geriau gyvena ir be pertvarkos
Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus Rimanto Žąsino teigimu, įstaiga dabar turi puikias sąlygas – prieš devynis mėnesius ji perkelta į naują, modernų kotedžų kompleksą K. Korsako gatvėje. Pastato statybos atsiėjo 1,5 milijono eurų.
Septyniuose blokuose gali gyventi 56 vaikai. Kiekviename – po aštuonis. Šiuo metu čia auga 51 globotinis. Mažiausiam – 4 metai, vyriausiam – 17 metų.
Erdvioje virtuvėje vaikai patys mokosi ruošti maistą. Šalia esančioje skalbykloje rūpinasi savo skalbiniais. Svetainėje, poilsio zonoje, leidžia laiką, dalijasi dviem kompiuteriais, ruošia namų darbus. Į antrą aukštą veda laiptai su specialiu keltuvu neįgaliesiems. Keturiuose kambariuose vaikai gyvena po du.
Vaikai laiką gali leisti ir vidiniame kieme. Ateityje turėtų atsirasti ir krepšinio aikštelė – jai įrengti skirtų pinigų neužteko.
R. Žąsinas dėmesį atkreipė į teritoriją juosiančią tvorą: „Čia pašaliniai nepatenka. Nebent svetimi katinai“.
„Jau ir anksčiau gyvenome šeimynomis – atskirai. Tačiau buvo bendras koridorius. Anksčiau, jei vaikai nesuvalgydavo kokio nors karšto patiekalo, jį po dvejų valandų turėdavai išmesti. Dabar vaikas nesuvalgo pusryčių, įsideda į šaldytuvą, suvalgo vėliau“, – pasakojo R. Žąsinas.
Naują įstaigą išlaikyti kur kas pigiau. Ji teužima 1 300 kvadratinių metrų. Ankstesnės plotas siekė 4 300 kvadratinių metrų.
Šeimoms reikia padėti
R. Žąsinas sako, kad pertvarka padės uždaryti globos namus. Bet šiandien nėra globėjų, o šeimos, artimieji vis dar vaikų atsisako.
„Norime pasirodyti, kad neturime globos namų, bet mūsų mentalitetas yra būtent toks. Gruzinai, armėnai neturi globos namų, nebent laikinus. Pavyzdžiui, Tunisas turi vienus globos namus, kuriuose gyvena vaikai su elgesio sutrikimais, našlaičiai. O pas mus našlaičių nėra, nes juos pasiima auginti artimieji. Čia patenka vaikai, kurie giminei nereikalingi. Jei mama negali auginti, greičiausiai ir jos sesuo negalės, ir mama“, – mano globos namų vadovas.
Jo nuomone, padėti šeimai reikia ne tada, kai vaikas patenka į globos namus, o iki to. Tačiau socialinių darbuotojų yra per mažai. Vienam Šiaulių savivaldybės socialinių paslaugų centro specialistui tenka 16–17 šeimų.
„Kaip jiems spėti? Jei kiekvienam tektų po kelias šeimas, manau, šeimos sulauktų daugiau pagalbos. Kur kas mažiau vaikų patektų į institucijas. Ir patys ilgainiui užsidarytume. Nereikėtų jokio dirbtinio spaudimo“, – mano R. Žąsinas.
Jis prisimena, kad sovietmečiu Lietuvoje buvo devyni stambesni globos namai. Dabar jų po kelis pilnus turi kiekviena savivaldybė.
„Kas atsitiko?“ – retoriškai klausė globos namų vadovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POKYTIS: Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų auklėtinių gyvenimas prieš devynis mėnesius kardinaliai pasikeitė – dabar jie mažomis grupelėmis gyvena atskiruose kotedžuose, kieme – žaidimo aikštelė.
GLOBA: Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad nuo kitų metų į kūdikių namus vaikai pateks tik išimtinais atvejais – jiems pirmiausia bus ieškomi globėjai.
PAGALBA: Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas sako, kad be tėvų liekančių vaikų skaičių sumažintų didesnis rūpestis problemų turinčiomis šeimomis.
Globėjų ieškos nauja tarnyba
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė informavo, kad Šiauliuose nuo 2017 metų sausio 1 dienos veiks koordinacinė tarnyba.
Tarnybos specialistai ieškos globėjų. Taip pat juos rengs, konsultuos, koordinuos iš šeimos paimto vaiko apgyvendinimą konkrečioje profesionalaus socialinio globėjo šeimoje.
Planuojama, kad tokią tarnybą steigs konkursą laimėjusios organizacijos, įstaigos. Sąlygos ir dalyviams keliami reikalavimai dar ruošiami.
Nauja įstaiga – institucinės globos pertvarkos dalis. Ją steigiant siekiama sumažinti vaikų skaičių globos namuose.
„Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius šiemet įsteigė du papildomus etatus (buvo 14) teikti socialinės priežiūros paslaugas miesto socialinės rizikos šeimoms. Tuo siekiama, kad kuo mažiau vaikų būtų paimama iš šeimų bei jiems nustatoma laikinoji globa“, – apie priemones, kurių savivaldybė ėmėsi mažindama įstaigose augančių vaikų skaičių, raštu „Šiaulių kraštui“ atsakė J. Žukauskienė.
Ji patvirtino, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigalios Civilinio kodekso pataisos dėl vaikų globos, tačiau konkrečios tvarkos, numatančios kaip ir kada be tėvų likusius vaikus apgyvendinti įstaigoje, pas globėjus, nevyriausybinėse organizacijose, nėra. Nepriimti poįstatyminiai teisės aktai.
„Šiaulių krašto“ inf.
Vaikus galės globoti ir nevyriausybinės organizacijos
Projekto, skirto perėjimui nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje, Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertės Eglės Jurkutės teigimu, tikimasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose globos namuose, bendruomenėse.
Institucinės globos pertvarka vykdoma trimis etapais. Šiuo metu vyksta pirmasis. Jo tikslas – sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas. Vėliau bus vertinami globos namų auklėtinių poreikiai, darbuotojų kompetencijos.
2017–2020 metais bus vykdomi kiti du etapai: paslaugų infrastrukūros plėtra regionuose bei naujų paslaugų teikimas.
E. Jurkutė teigia, kad ruošiamasi skelbti konkursus, kuriuos laimėjusios įstaigos gaus finansavimą ir galės teikti įvairias bendruomenines paslaugas be tėvų likusiems vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms. Ypač skatinamos dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, fiziniai asmenys, šeimynos.
Pavyzdžiui, NVO galės kurti šeimos modelio bendruomeninius vaikų globos namus. Taip pat teikti palydomąją pagalbą globos namų auklėtiniams, pradedantiems savarankišką gyvenimą – iki 24 metų. Arba vykdyti „Laikino atokvėpio“ paslaugas – laikinai globoti proto ar psichikos negalią turinčius vaikus.
„Bendruomeninės paslaugos šeimai yra nepakankamos. Dėl to daugeliui vaikų, neįgaliųjų, globos institucija iki šiol yra vienintelė išeitis. Tokios naujos bendruomeninės paslaugos turėtų padėti. Jos ilgainiui turėtų pakeisti institucinę globą“, – teigia E. Jurkutė.
Pasak jos, Šiaulių mieste ir rajone prasidėjo projektas, kurio metu bus ieškomi įtėviai, profesionalūs globėjai, vėliau jie rengiami, konsultuojami.
„Kol nėra pakankamai parengtų profesionalių globėjų ir kitų būtinų dalykų, pereinamuoju laikotarpiu egzistuos abi formos – institucinė globa ir globa šeimose, šeimynose“, – pabrėžia E. Jurkutė.
Šiaulių regione dalyvauja trys įstaigos: Sutrikusio vystymosi kūdikių namai, globos namai „Šaltinis“, Akmenės rajone įsikūrę Ventos socialinės globos namai.
Asmeninė nuotr.
TIKSLAI: Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertės Eglės Jurkutės teigimu, siekiama, kad vaikais imtų rūpintis nevyriausybinės organizacijos, šeimos, fiziniai asmenys, o globos įstaigas pakeistų šeimos, šeimynos.