Kokia jums buvo ši besibaigianti vasara?

APK­LAU­SA

Ko­kia jums bu­vo ši be­si­bai­gian­ti va­sa­ra?

Ma­rius TA­RA­SE­VI­ČIUS, iliu­zio­nis­tas

– Va­sa­ra ma­giš­ka – pil­na kon­cer­ti­nės veik­los. Esu iliu­zio­nis­tas, tad dir­bau. Ši va­sa­ra iš­si­sky­rė iš ki­tų kaip ma­žiau pel­nin­ga, ma­žiau už­sa­ky­mų. Neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kia to prie­žas­tis. Gal ma­gi­jos žan­ras šie­met pa­si­da­rė ne­po­pu­lia­rus? Anks­čiau kvies­da­vo į ves­tu­ves, įvai­rius va­ka­rė­lius, ju­bi­lie­jus. Va­sa­rą iš­mo­kau ir nau­jų triu­kų – vi­sa­da sa­ve to­bu­li­nu. Pail­sė­ti, at­si­pa­lai­duo­ti nuo dar­bų bu­vau nu­va­žia­vęs į Drus­ki­nin­kus, SPA. Ma­ne su­ža­vė­jo la­bai gra­žus Drus­ki­nin­kų mu­zi­ki­nis fon­ta­nas. Šia­me mies­te taip pat gy­ve­na ma­no ko­le­gos, ma­gai „DiAr­chy“, su­si­ti­kau su jais, ap­ta­rėm ma­giš­kus rei­ka­lus.

Ive­ta, ūki­nin­kė

– Va­sa­rą pra­lei­dau so­dy­bo­je Kel­mės ra­jo­ne. Dar tik ant­ra va­sa­ra, kaip įsi­gi­jo­me so­dy­bą, to­dėl jo­je daug dar­bo. Ne­be­tu­rė­jau lai­ko kur nors ke­liau­ti – rei­kė­jo so­din­ti au­ga­lus, tvar­ky­ti ap­lin­ką. Dar­bin­ga va­sa­ra, bet sma­gi. Man la­bai ge­ra so­dy­bo­je, psi­cho­lo­giš­kai, emo­ciš­kai ten pail­siu.

Dai­va, pre­ky­bos spe­cia­lis­tė

– Už­va­kar šven­čiau gim­ta­die­nį, va­žia­vo­me į Jūr­ma­lą, gai­la, oras la­bai pra­stas, šal­ta. Šie­met ato­sto­ga­vau Lat­vi­jos pa­plū­di­miuo­se, va­žia­vo­me į Pa­lan­gą, dau­giau­sia il­sė­jau­si sa­va­me kraš­te – ke­lia­vau po Lie­tu­vą. La­bai pa­ti­ko Lat­vi­jos pa­plū­di­miai, juo­se ne­daug žmo­nių, ap­si­sto­da­vo­me kem­pin­guo­se. Ki­tą kar­tą vėl ten va­žiuo­si­me.

Hen­ri­kas, kon­sul­tan­tas-par­da­vė­jas

– Va­sa­ra lie­tin­ga, bet lie­pos mė­ne­sį bu­vau prie jū­ros. Ke­lia­vau į Vo­kie­ti­ją, bu­vau "Ho­li­day" pra­mo­gų par­ke, zoo­lo­gi­jos so­de. Jei yra ga­li­my­bė, sten­giuo­si kiek­vie­ną va­sa­rą iš­vyk­ti į už­sie­nį. Ši va­sa­ra bu­vo iš­skir­ti­nė, nes šie­met bai­giau ba­ka­lau­ro stu­di­jas, rei­kė­jo su­si­ras­ti dar­bą. Ge­rai, kad pa­si­se­kė.

Al­gi­man­tas, bu­vęs ge­le­žin­ke­lininkas

– Ab­so­liu­čiai nie­ko ne­nu­vei­kiau va­sa­rą, tik vaikš­ti­nė­jau. Ne­bu­vo nie­ko iš­skir­ti­nio – vis­kas, kas bu­vo ge­riau­sia, jau praei­ty­je. Da­bar šiek tiek nuo­bo­džiau­ju. Man 86 me­tai, pa­grin­di­nis už­siė­mi­mas – spau­dos skai­ty­mas na­mie ir vaikš­ti­nė­ji­mas pės­čio­mis. Tu­riu to­kį prie­tai­są, ku­ris fik­suo­ja nuei­tą at­stu­mą. Kas­dien nuei­nu ne ma­žiau kaip 12 ki­lo­met­rų – tai nor­ma. To­liau­siai esu nuė­jęs 22 ki­lo­met­rus.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Jo­nas TA­MU­LIS