Lietuvis kuria inovacines technologijas dangoraižių gaisrams pažaboti

Lie­tu­vis ku­ria ino­va­ci­nes tech­no­lo­gi­jas dan­go­rai­žių gais­rams pa­ža­bo­ti

In­ži­nie­rius Mar­ty­nas Ma­tu­le­vi­čius

Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau gir­di­me apie gais­rus aukš­tu­mi­niuo­se pa­sta­tuo­se, kur ug­nis plin­ta fa­sa­dais. Pli­ti­mo grei­tis ir lieps­nų aukš­tis toks di­de­lis, kad ug­nia­ge­siams daž­niau­siai ten­ka eva­kuo­ti žmo­nes, o po to ra­miai ste­bė­ti gais­rą.

Tei­sin­gai. Gais­rai aukš­tu­mi­niuo­se vi­suo­me­ni­nės ir gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­sta­tuo­se ky­la vis daž­niau. Re­kor­diš­kai daug jų įvy­ko praei­tais me­tais, ta­čiau ne­trūks­ta ir šį pus­me­tį. Daž­nai mi­ni­mi gais­rai Du­ba­ju­je: „Torch“ gy­ve­na­ma­sis dan­go­rai­žis ir „Add­ress ho­tel“, bet už­mirš­ta­mi gais­rus Groz­ne (Čė­čė­ni­ja), Ba­ku (Azer­bai­dža­nas) kur de­gant fa­sa­dui lieps­nos iš­pli­to į bu­tus ir žu­vo dau­giau nei 20 žmo­nių. Tai ne­pa­ran­kūs gais­rai apie ku­riuos ne­no­riai kal­ba­ma nei spau­do­je, nei kon­fe­ren­ci­jo­se.

Š.m. bir­že­lio mė­ne­sį Lon­do­ne, JK įvy­ku­sio­je gais­ri­nės sau­gos pa­ro­do­je FI­REX Tall Buil­dings kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo iš­kel­tas klau­si­mas: ar ga­li­ma už­ge­sin­ti aukš­tu­mi­nio pa­sta­to fa­sa­du plin­tan­tį gais­rą. At­sa­ky­mai be­veik vien­bal­siai nu­vil­ni­jo nei­gia­mai – tai neį­ma­no­ma. Vi­sų iš­ki­liau­sių Eu­ro­pos ir JAV gais­ri­nės sau­gos eks­per­tų nuo­mo­ne toks gais­ras ne­ga­li bū­ti nu­mal­šin­tas kol neiš­degs vi­sos de­gios sta­ti­nio ap­dai­los me­džia­gos.

Šiuo me­tu la­bai ma­din­ga ap­ra­ši­nė­ti gais­rus įvy­ku­sius Du­ba­ju­je, to­kius kaip Torch, Add­ress Ho­tel, Su­la­fa To­wer ar­ba Ajman‘e įvy­ku­sio gy­ve­na­ma­ja­me dan­go­rai­žy­je. Ko­dėl? Ne­bu­vo au­kų. Bent jau taip skel­bia­ma. Vie­nin­te­lė au­ka, tai po gais­ro iš­gel­bė­to žmo­gaus in­sul­tas jau li­go­ni­nė­je. Ta­čiau ši au­ka ne­pris­ki­ria­ma prie gais­ro, nes žmo­gus mi­rė li­go­ni­nė­je. Pa­ran­ku? Ma­nau taip, ta­čiau taip ve­da­ma sta­tis­ti­ka be­veik vi­so­se di­des­nė­se ša­ly­se. Žmo­gus mi­ręs li­go­ni­nė­je, jau ne­be gais­ro au­ka.

Ką da­ry­ti šiuo­lai­ki­nia­me tech­no­lo­gi­nia­me am­žiu­je, ne­gi ir vėl at­si­ran­da ka­tak­liz­mas ku­rio ne­ga­li­me ap­ri­bo­ti ar nu­mal­šin­ti šiuo­lai­ki­niuo­se met­ro­po­liuo­se?

Ge­gu­žės mėn. kon­fe­ren­ci­jo­je Lund‘e, Šve­di­ja su­si­rin­kę gais­ri­nės sau­gos spe­cia­lis­tai ir moks­li­nin­kai da­li­no­si pa­tir­ti­mi iš nau­jau­sių gais­ri­nių ban­dy­mų su fa­sa­dais ir jų ap­šil­ti­ni­mo sis­te­mo­mis. Ban­dy­mų stan­dar­tų gau­sa ver­tė vi­sus ak­ty­viai dis­ku­tuo­ti ar ne­ver­tė­tų Eu­ro­pai pa­si­rink­ti vie­no dar­naus stan­dar­to ku­ris da­bar ir vi­siems lai­kams nu­sta­ty­tų tai­syk­les fa­sa­dų ban­dy­mams. Da­ly­vių ap­klau­sa pa­ro­dė jog dau­gu­ma spe­cia­lis­tų su­ti­ko su nuo­mo­ne jog har­mo­ni­zuo­tas stan­dar­tas pri­va­lo at­si­ras­ti ar­ti­miau­siu me­tu, jis tu­rė­tų nu­ma­ty­ti gais­ro ži­di­nio po­zi­ci­ją tiek iš išo­rės, tiek iš vi­daus ir tai ne­ga­li bū­ti ma­žo mąs­te­lio gais­ras, o toks ku­ris imi­tuo­tų rea­laus gais­ro pli­ti­mo grei­tį ir sce­na­ri­jų. Va­di­na­si teks ban­di­nius ge­ro­kai di­din­ti, kad pa­ma­ty­ti rea­les­nius ug­nies po­vei­kio re­zul­ta­tus.

Ar tie­sa, kad fa­sa­duo­se ne­li­kus de­gių me­džia­gų ga­lė­tu­me jaus­ti daug sau­ges­ni?

Pag­rin­di­nė te­zė kal­bant apie gais­rų pli­ti­mo ri­bo­ji­mą, kaip vi­sa­da, bū­tų ap­si­ri­bo­ju­si de­gių me­džia­gų fa­sa­de ap­ri­bo­ji­mu, ta­čiau tam ke­lią sto­ja rea­li­jos – rin­kos dės­niai. Žmo­nių no­ras su­tau­py­ti yra nor­ma­lus, kas­die­nis da­ly­kas. De­gių, tuo pa­čiu pi­ges­nių su­dė­ti­nių fa­sa­do elementų/produktų nau­do­ji­mas ge­ro­kai at­pi­gi­na di­de­lius sta­ty­bų biu­dže­tus. Be­to ne­ga­li­ma teig­ti jog fa­sa­dai su­si­de­da vien iš de­gių me­džia­gų, jos daž­nai „po­ruo­ja­mos“ kar­tu su ne­de­giais pro­duk­tais. Pri­me­nu jog šiuo me­tu de­fi­ni­ci­jos „degus/nedegus“ nė­ra iki ga­lo tei­sin­gos, šiuo me­tu „ne­de­giems“ pri­ski­ria­mos Eu­ro­pi­nės de­gu­mos kla­sės A1 ir A2, „de­gus, sun­kiai už­si­lieps­no­jan­tis“ – B, o „de­gus“, tai kla­sės C, E ir F. Bet ne spa­cia­lis­tui bea­be­jo leng­viau su­pras­ti ir var­to­ti są­vo­kas „degus/nedegus“, nes tai nė­ra taip jau iki ga­lo ne­tei­sin­ga.

Ką gi siū­lo­te da­ry­ti, kad pa­ža­bo­ti gais­rus? Ko­kius spren­di­mus jūs ku­ria­te kad ap­ri­bo­ti gais­rus aukš­tu­mi­niuo­se pa­sta­tuo­se?

Pir­miau­sia tai ne­de­gių (A ir A de­gu­mo kla­sės) me­džia­gų įdė­ti­niai bar­je­rai (ne­de­gių me­džia­gų juos­tos, pvz: virš lan­gų).

Vie­na iš pa­grin­di­nių ko­vos su ug­ni­mi fa­sa­duo­se prie­mo­nių, tai ne­de­gių A kla­sės sta­ty­bos pro­duk­tų pa­nau­do­ji­mas virš lan­go. Yra įro­dy­ta jo virš lan­go esan­tis 300 mm aukš­čio bar­je­ras sėk­min­gai stab­do ug­nies pli­ti­mą ir lieps­nų pli­ti­mas su­lė­ti­na­mas dau­giau nei du­kart. Ro­dos ne di­de­lis in­tar­pas de­gaus fa­sa­do da­ly­je, o jau mil­ži­niš­ka reikš­mė ir pa­gal­ba ug­nia­ge­siams mal­ši­nant sun­kiai priei­na­mus dėl di­de­lio aukš­čio gais­rus. Lieps­nos pri­stab­do­mos, to pa­se­ko­je sau­giau vyks­ta eva­kua­ci­ja ir grei­čiau už­ge­si­na­mas pa­ts gais­ras.

Ar­chi­tek­tū­ri­niai sta­ti­nio iš­si­ki­ši­mai

Ne vie­ne­rių ban­dy­mų me­tu bu­vo įro­dy­ta jog ar­chi­tek­tū­riai ele­men­tai, į išo­rę iš­si­ki­šan­čios ne­de­gios konst­ruk­ci­jos dar stip­riau įta­ko­ja gais­ro pli­ti­mo grei­tį. Len­ki­jos gais­ri­nės sau­gos pro­jek­ta­vi­mo tai­syk­lė­se mi­ni­ma jog tu­ri bū­ti iš­lai­ko­mas tam tik­ras ver­ti­ka­lus at­stu­mas tarp lan­gų, ta­čiau jo ga­li­ma ne­pai­sy­ti jei 500mm į išo­rę iš­si­ki­ša ar­chi­tek­tū­ri­nė, ne­de­gi, E30 at­spa­ru­mo ug­niai konst­ruk­ci­ja.

Pa­si­nau­do­jęs moks­li­nin­kų ty­ri­mais ir esa­ma sa­vo pa­tir­ti­mi pro­jek­tuo­jant ir ins­ta­liuo­jant vertikalias/horizontalias prieš­gais­ri­nes užuo­lai­das ėmiau­si eks­pe­ri­men­to. Ku­ris įro­dė jog šiuo­lai­ki­nio pa­sta­to fa­sa­de ga­li­ma įreng­ti au­to­ma­ti­nes prieš­gais­ri­nės E30 at­spa­ru­mo ug­niai užuo­lai­das ku­rios iš­si­sklei­džia ki­lus gais­rui ir ne­dar­ky­da­mos ar­chi­tek­tū­ri­nės sta­ti­nio dar­nos sėk­min­gai ri­bo­ja gais­ro pli­ti­mą, ati­trauk­da­mos ug­nies lieps­nas nuo aukš­čiau gais­ro ži­di­nio esan­čio fa­sa­do ele­men­tų. Pa­va­di­nau ją „Fo­go Fa­ca­de Fi­re Cur­tain“ ar­ba FFFC. Šiuo me­tu bai­gia­mas jos ser­ti­fi­ka­vi­mo ir pa­ten­ta­vi­mo pro­ce­sas. Ban­dy­mai pa­ro­dė jog pa­nau­do­jus au­to­ma­tiš­kai iš­si­sklei­džian­čią ho­ri­zon­ta­lią E30 užuo­lai­dą aukš­čiau gais­ro ži­di­nio vy­rau­ja 80 – 120 0C laips­nių tem­pe­ra­tū­ra ku­rios ne­tgi neuž­ten­ka, kad su­trū­ki­nė­tų spe­cia­liai aukš­tu­mi­niams pa­sta­tams ga­mi­na­mas lan­go stik­lo pa­ke­tas. Eks­pe­ri­men­tai įro­dė jog lieps­nų ati­trau­ki­mas yra efek­ty­ves­nis nei jų ban­dy­mas pa­ža­bo­ti nau­do­jant įdė­ti­nius ne­de­gių me­džia­gų bar­je­rus. Kiek­vie­na mi­nu­tė to­kiais at­ve­jais yra auk­so ver­tės. Šiuo at­ve­ju gau­na­me jų ne ma­žiau nei 30.

Šią idė­ją ban­dy­siu pra­de­du nuo JAE, ka­dan­gi bū­tent ten šiuo me­tu vyks­ta dau­giau­siai dan­go­rai­žių fa­sa­dų gais­rų, ta­čiau ti­kiuo­si jog idė­ja pri­gis ir Eu­ro­po­je.

Kaip su­pran­tu ga­lu­ti­nio ba­lan­so tarp degių/nedegių me­džia­gų nau­do­ji­mo fa­sa­duo­se nė­ra pa­siek­ta nei Lie­tu­vo­je, nei Eu­ro­po­je?

Daž­nai gy­ve­ni­me ieš­ko­ma ba­lan­so. Ne­ga­li­ma už­draus­ti žmo­nėms rink­tis pi­ges­nių (de­ges­nių) me­džia­gų mon­tuo­ja­miems ar re­no­vuo­ja­miems fa­sa­dams. Rin­ka vis­ką sta­to į sa­vas va­gas, su ku­rio­mis daž­nai ne­pa­ko­vo­si. To­dėl mū­sų gais­ri­nės sau­gos prio­ri­te­tas at­ras­ti ap­sau­gi­nes sis­te­mas ku­rios pa­dė­tų Lie­tu­vos ir pa­sau­lio gy­ven­to­jams gy­ven­ti sau­giau bet ko­kio ti­po pa­sta­te. Ma­ne vi­sa­da ža­vė­jo šis dar­bas, vi­sa­da jau­čiau, kad jis pra­smin­gas, na o rin­kos dės­niai ir iš­šū­kiai jį da­ro dar la­biau pil­ną iš­šū­kių.

Ne­se­nai vie­no drau­go au­to­mo­bi­lis su­de­gė po­že­mi­nia­me ga­ra­že dėl elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos bro­ko. Au­to­ma­ti­nė ge­si­ni­mo sis­te­ma su­vei­kė, bet.. ne iki ga­lo. Spro­gus sprink­le­rio am­pu­lei van­duo de­ja ne­pa­si­ro­dė. Pa­si­ro­do ge­si­ni­mo sto­ty­je bu­vo už­suk­ta pa­grin­di­nė van­dens tie­ki­mo sklen­dė.. Ga­li­ma bū­tų kal­tin­ti bend­ro­vę, kar­tą į me­tus pri­žiū­rin­čią ge­si­ni­mo sis­te­mą, ta­čiau šiuo at­ve­ju rei­kė­tų pa­tik­rin­ti ir na­mo ad­mi­nist­ruo­jan­čio as­mens at­sa­ko­my­bę, ka­dan­gi įė­ji­mas į to­kio ti­po pa­tal­pą tu­rė­tų bū­ti ypač ri­bo­ja­mas, jau ne­kal­bant apie pa­grin­di­nės van­dens sklen­dės už­da­ry­mą. Tik at­si­tik­ti­nu­mo, o gal tin­ka­mai įdieg­tų pa­sy­vių­jų gais­ri­nės sau­gos sis­te­mų dė­ka (prieš­gais­ri­nis an­gų san­da­ri­ni­mas) ug­nis neišp­li­to į nak­tį mie­gan­čio dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas. Vi­so to re­zul­ta­tas – mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai ga­ra­že ku­rių bū­tų ne­bu­vę jei ge­si­ni­mo sis­te­ma bū­tų tin­ka­mai su­vei­ku­si.

Tai kur­gi yra ta ri­ba tarp tin­ka­mo ap­sau­gi­nių sis­te­mų ir tin­ka­mų sta­ty­bos pro­duk­tų pa­rin­ki­mo ir rin­kos dės­nių? Daug kas mėgs­ta sa­ky­ti – pas ma­ne gais­ro ne­bus.. Aš vi­sa­da pa­si­klau­siu: Jūs įsi­ti­ki­nę???

Gais­rai. Sle­pia­ma in­for­ma­ci­ja?

2015 ge­gu­žės mėn įvy­kęs gais­ras Ba­ku, Azer­bai­dža­ne, prieš pat Eu­ro­pos jau­ni­mo spor­to žai­dy­nes nu­si­ne­šė 15 žmo­nių gy­vy­bes, 60 bu­vo su­žeis­ta ar­ba ap­si­nuo­di­ję nuo tok­siš­ko dū­mų po­vei­kio.

Kon­fe­ren­ci­jo­se apie fa­sa­dų gais­rus mėgs­ta­ma kal­bė­ti apie lai­min­gai pa­si­baii­gu­sius dan­go­rai­žių Torch ir Add­ress ho­tel gais­rus Du­ba­ju­je ar­ba Ca­na­ry Wharf Aust­ra­li­jo­je. Šiuo­se gais­ruo­se ne­bū­ta fa­ta­liš­kų au­kų, la­biau ana­li­zuo­ja­mos eva­kua­ci­jos ir ge­si­ni­mo pro­ble­mos nei pre­ven­ci­nės – t.y. ko rei­kė­tų im­tis, kad gais­rai ne­pa­si­ka­ro­tų. Ra­di­ka­lus bū­das – pa­keis­ti se­nas, de­gias fa­sa­do plokš­tes nau­jo­mis, ma­žiau de­gio­mis. Su to­kiu reia­kal­vi­mu ne­su­tin­ka in­ves­tuo­to­jai, ka­dan­gi sta­tant pa­sta­tą su­griež­tin­tų rei­ka­la­vi­mų ne­bu­vo ir toks spren­di­mas ap­sun­kin­tų juos iš­lai­do­mis sie­kian­čio­mis ne vie­ną ir ne du mi­li­jo­nus eu­rų.

Prob­le­ma ta, kad JAE bu­vo la­biau suin­te­re­suo­ta grei­to­mis sta­ty­bo­mis ir in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu, už­merk­da­mi akis į sta­ty­bos pro­duk­tų ko­ky­bės (gais­ri­nės sau­gos) sto­ką. Da­bar­gi vals­ty­bės tiek me­tų es­ka­luo­ja­ma sau­gu­mo po­li­ti­ka ir jos idė­jos bliūkš­ta: per kiek dau­giau ka­len­do­ri­nius me­tus įvy­ko ket­vir­tas skam­bų re­zo­nan­są su­kė­lęs dan­go­rai­žio fa­sa­do gais­ras. Žmo­nės at­vi­rai ne­ri­mau­ja ar jų gy­ve­na­mas dau­gia­bu­tis ne­taps se­kan­čia smilks­tan­čia deg­tu­kų dė­žu­te.

Ko­dėl sten­gia­ma­si nu­ty­lė­ti Ba­ku gais­rą? Sku­bo­ti, į atei­tį ne­pa­ma­tuo­ti spren­di­mai ga­li at­neš­ti skau­džių pa­da­ri­nių. Kaž­kie­no spren­di­mas leis­ti fa­sa­dus pa­dai­lin­ti akiai gra­žio­mis, bet de­gio­mis me­džia­go­mis kai­na­vo daug gy­vy­bių. Op­tiš­kai mies­tas ta­po daug gra­žes­nis ir mo­der­nes­nis, ta­čiau tuo pa­čiu bu­vo įjung­ta tik­sin­ti bom­ba. Rei­kia ti­kė­tis jog bu­vo im­ta­si griež­tų prie­mo­nių kei­čiant šiuos fa­sa­dus į sau­ges­nius, ta­čiau iš­ki­lę eko­no­mi­niai iš­šū­kiai kri­tus naf­tos kai­noms ga­li šiuos pla­nus ati­dė­ti ne­ri­bo­tam lai­kui..

Ma­no ma­ny­mu fa­sa­do sis­te­mų de­gu­mo pro­ble­ma ak­tua­li ne­tik ar­ti­mie­siems ry­tams. Eu­ro­pai ir mū­sų Lie­tu­vai ji taip pat ak­tua­li. Kas ge­riau? Ne­de­gi (A) mi­ne­ra­li­nės va­tos sis­te­ma, de­gi bet pi­ges­nė po­lis­ti­re­no putp­las­čio sis­te­ma? Vie­no tei­sin­go at­sa­ky­mo nė­ra. Gal­būt eko­no­mi­jos ir sau­gu­mo san­ty­kį at­spin­dė­tų Lund‘e Šve­di­jo­je pri­sta­ty­ti ban­dy­mai kai de­gaus, sun­kiai už­si­lieps­no­jan­čio (B kla­sės) fa­sa­de su po­lis­ti­re­ni­niu putp­las­čiu nau­do­ja­mi ne­de­gių (A kla­sės) bar­je­rų įren­gi­mas virš lan­gų. Toks bar­je­ras ge­ro­kai pri­stab­dy­tų ug­nies plėt­rą mū­sų tau­ti­nių dau­gia­bu­čių fa­sa­di­nė­se sie­no­se, o ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ga­lė­tų daug grei­čiau lik­vi­duo­ti gais­ro pa­da­ri­nius. Svar­biau­sia šiuo at­ve­ju at­kreip­ti dė­me­sį į ug­nies pli­ti­mo ri­bo­ji­mą.

Grįž­tant prie Ba­ku, prieš pra­si­de­dant jau­ni­mo žai­dy­nėms so­vie­ti­niai dau­gia­bu­čiai bu­vo gra­ži­na­mi fa­sa­di­nė­mis plokš­tė­mis su po­liu­re­ta­ni­niais už­pil­dais. Ofi­cia­liai toks gra­ži­ni­mas bu­vo at­lik­tas iki 200 dau­gia­bu­čių, neo­fi­cia­liai be­veik 500. Gais­ras per ne­pil­nas de­šimt mi­nu­čių pa­sie­kė aukš­čiau­sius aukš­tus ir pa­ma­žu pra­dė­jo skverb­tis į bu­tus. Žu­vo ne­tik suau­gę, žu­vo ir du vai­kai. Gais­ro ge­si­ni­mui bu­vo su­telk­tos ko­ne vi­sos Ba­ku prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­jė­gos, ug­nies slo­pi­ni­mui bu­vo pa­si­telk­tas ne­tgi sraig­tas­par­nis, ta­čiau nau­dos tai ne­da­vė – pa­sta­tė su­de­gė pil­nai.

To­bu­las pa­si­rin­ki­mas. Ar jis eg­zis­tuo­ja?

De­gu­mo at­žvil­giu pa­ti­ki­miau­sia me­džia­ga, ma­nau yra mi­ne­ra­li­nė va­ta, ta­čiau eko­no­mi­ne pra­sme in­ves­tuo­to­jai ir sta­ty­bi­nin­kai no­rė­tų rink­tis pi­ges­nę me­džia­gą. Ma­tau komp­ro­mi­są kur šias me­džia­gas ga­li­ma bū­tų nau­do­ti drau­ge, kaip šil­ti­ni­mo sis­te­mą. Abi šios me­džia­gos tu­ri sa­vų pliu­sų ir mi­nu­sų: vie­na ypač aukš­to­se tem­pe­ra­tū­ro­se kar­tais per daug aku­mu­liuo­ja ši­lu­mą, ant­ro­ji vėl­gi ne­su­da­ro ug­niai bar­je­ro ir ga­li pa­dė­ti jai plis­ti, ša­lia esant de­gioms me­džia­goms. Vie­na bran­ges­nė, ki­ta pi­ges­nė.

Vie­nas svar­biau­sių ele­men­tų šiuo at­žvil­giu yra ko­mu­ni­ka­ci­ja tarp pro­jek­tuo­to­jo ir už­sa­ko­vo. Jei gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mai tam tik­rais at­ve­jais ne­nu­ma­to itin aukš­tų rei­ka­la­vi­mų fa­sa­dui, ne­siū­lau su­si­gun­dy­ti pa­čiu pi­giau­siu va­rian­tu.

Bū­ki­me ati­dūs, do­mi­kė­mis šiuo­lai­ki­nė­mis nau­jo­vė­mis, bend­rau­ki­me su spe­cia­lis­tais ir dė­ki­me pa­stan­gas pa­tys kad gy­ven­tu­me sau­giau, nes nie­kas ki­tas už mus to ne­pa­da­rys.

Užs. Nr. 323616