
Naujausios
Lietuviški nepatogumai įveikė Amerikos sintetiką
Bendravimas su Betmeną vaidinusiais aktoriais, pašmaikštavimai su Boratą įkūnijusiu komiku – per dvidešimt metų Amerikoje Gintaras Korsakas patyrė visko. Prieš porą mėnesių vyras visam laikui grįžo į Lietuvą – į Šiaulius atviliojo meilė žaviai šiaulietei. Lietuvoje vyrą džiugina nesintetinis maistas, stebina kainos ir negatyvių naujienų gausa. Pasiekęs savo amerikietišką svajonę, jis nori sukurti naują gimtinėje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Nuo baldų iki fotoaparatų
Į Jungtines Amerikos Valstijas panevėžietis Gintaras išvyko būdamas trisdešimties, 1996-aisiais. Norėjo išbandyti save – nieko ten nepažinojo, angliškai galėjo tik suprasti pagrindinę mintį.
„Išlipau iš lėktuvo Los Andželo oro uoste, saulė leidžiasi. Galvoju: „Kur dabar eiti?“ – prisiminė pradžią. Padedant ten gyvenantiems lietuviams vyrui pavyko susirasti panašų darbą, kurį dirbo Lietuvoje, ėmė gaminti baldus, vėliau pakilęs karjeros laiptais tapo baldų dizaineriu.
Maždaug po penkerių metų didelėje švediško dizaino kompanijos parduotuvėje įsidarbino dizaineriu, atsakingu už prekių ekspozicijos kambarių įrengimą. Tai buvo lūžis, kadangi kūrybiškame darbe teko daug viešai bendrauti su žmonėmis.
Iš Panevėžio kilęs Gintaras gimė kino menininko šeimoje, septintajame dešimtmetyje tėtis turėjo kino studiją. Augęs tarp kino ir fotokamerų jis troško gyvenimą sieti su tuo. Tėvų manymu, tai gali būti tik pomėgis, todėl vyras studijavo „rimtus“ mokslus ir tapo baldų dizaineriu.
Galimybė įgyvendinti vaikystės svajonę pasitaikė Amerikoje. Baigęs darbus baldų kompanijose jis įsidarbino Los Andžele, netoli Beverli Hilso prabangiame rajone įsikūrusioje specializuotoje fotoprekių parduotuvėje.
„Tai buvo pats geriausias momentas – darbas atitiko mano pomėgius ir vaikystės svajonę. Kiekvieną dieną šypsodamasis eidavau į darbą“, – pasakojo G. Korsakas. Jam teko pardavinėti fototechniką, rūpintis vadyba, skaityti paskaitas, vesti fotografijos pamokas, fotografuoti, kurti trumpametražius filmus.
Aptarnavo du „Betmenus“
Lietuviui parduotuvėje teko aptarnauti pasaulyje garsias kino žvaigždes – režisierius, aktorius. Gintaro pastebėjimu, vienas įnoringesnių klientų Kristianas Beilas, filmų „Betmenas“, „Tamsos riteris“ žvaigždė. Jo žmona norėjo pirkti fotoaparatą, o aktorius ją visaip atkalbinėjo.
Tą pačią dieną atėjo ir antras Betmenas, senojo filmo aktorius Maiklas Kytonas. Po kelių dienų aktorius paskambino į parduotuvę ir paprašė Gintą pakviesti prie telefono. „Jausmas įdomus, kai tokia žvaigždė, su kuria augau, kviečia asmeniškai mane prie telefono, prašo pakonsultuoti“, – šypteli vyras.
Smagi situacija nutiko su aktoriumi, humoristu S. N. B. Cohenu, visame pasaulyje išgarsėjusiu savo sukurtais prieštaringais personažais – Kazachstano žurnalistu Boratu, netradicinės orientacijos Austrijos dizaineriu Brunu, reperiu Ali G.
Į parduotuvę jis atėjo užsimaukšlinęs didelę kepurę, ant akių užsidėjęs saulės akinius, visiškai nepanašus į savo komiškus personažus. Aktorius apie pusvalandį bendravo su Gintaru, rinkosi idealiausią povandeninį fotoaparatą. Galiausiai apsisprendęs pirkti padavė kreditinę kortelę. Pagal taisykles būtina žmogaus paprašyti asmens dokumento, tačiau aktorius apgailestavo jo neturintis.
„Sakau, deja, negaliu parduoti. Tada jis apsidairė, nusiėmė akinius ir klausia – galbūt kas nors mane pažins šitoje parduotuvėje? Teko nusijuokti, kad mane išdūrė – nepažinau“, – prisiminė G. Korsakas. Po to trumpai šnektelėjo, pakalbėjo apie aktoriaus vaidintas komedijas.
Amerikoje įgyvendino svajones
Beveik šešiasdešimt metų parduotuvė buvo vienos šeimos verslas, tačiau atėjus sunkmečiui užsidarė. Tai nutiko tuo metu, kai Gintaras jau rimtai svarstė grįžti į Lietuvą, tad tapo dar vienu postūmiu apsispręsti keisti gyvenimą iš esmės.
„Subrendau nuo to meto, kai buvau trisdešimtmetis, man rūpėjo tik užsidirbti pinigų ir kuo daugiau visko išbandyti. Nutariau geriau savo jėgas sudėti į Lietuvą, nes Amerikoje pamačiau, kad gali blaškytis kiek nori, nors ir iki pat pensijos, niekas nesikeis“, – sako Gintaras.
Savo „american dream“ (amerikietišką svajonę) jis jaučia pasiekęs. Įsitvirtino Amerikoje ne vieniems, o dvidešimčiai metų, ten dešimt metų buvo vedęs, gavo pilietybę, išbandė save skirtingose veiklose.
Į Lietuvą vyras sugrįždavo itin retai, pirmą kartą po 8 metų pertraukos, antrą kartą – dar po 8. Vėliau teko grįžti kiek dažniau dėl mamos ligos, o paskutiniai apsilankymai dažnėjo, Gintaro žodžiais, susipažinus su žavinga šiauliete. Tai buvo dar viena svarbi priežastis paskatinusi grįžti į gimtinę.
„Ji grąžino rimtą žvilgsnį į Lietuvą. Anksčiau šalimi nesidomėjau, galvojau, kad nuo jos esu atšokęs, nebežinau kas vyksta. Pasikeitė mano požiūris. Pagalvojau, kodėl įgytos praktikos neatsivežus į Lietuvą?“
Lietuvoje – kainos kaip Amerikoje
Į Lietuvą vyras persikėlė prieš tris mėnesius, atsikraustė gyventi į Šiaulius, kuriuos iškart pamilo – nuo pėsčiųjų bulvaro, ežerų iki geležinės „Lapės“.
Grįžus į gimtinę kaip tik „kalafiorų skandalo“ įkarštyje dėmesį patraukė didžiuliai prekybos centrai, primenantys mažus miestus. Pradėjo svarstyti, kad tai gali pakrypti ir į bloga – prekybininkai taps sąlygas diktuojančiais monopolininkais.
G. Korsako teigimu, maisto produktų kainos Lietuvoje tokios pat kaip Amerikoje, nežymiai skiriasi tik vienas kitas produktas. Minimalus atlyginimas Amerikoje yra trigubai didesnis, siekia apie 1 200 dolerių (apie 1 074 eurus).
Lietuvoje ypač į akį krito platus produktų asortimentas. „Paskaičiavau, vien pieniškų dešrelių net dvidešimt rūšių! Kas gali jas visas išpirkti!“ – stebėjosi.
Pieniškų dešrelių Amerikoje nevalgė net 15 metų. „Jei nori nusinuodyti, tada galima“, – patikslina. Lietuviškas maistas jam kur kas skanesnis. Ekologiški produktai Amerikoje itin pelninga niša – jų galima įsigyti už dvigubą kainą, tačiau ir tuomet nesi tikras, jog ant etiketės parašyta visa tiesa. Daržoves jis vadina plastmasinėmis, net nekvepiančiomis.
Lyginant su Amerika, Lietuvoje kone dvigubai pigesnės įvairios paslaugos.
Trūksta pozityvaus požiūrio
Grįžusiam į Lietuvą vyrui įstrigo apgailėtina meno padėtis. Jo pastebėjimu, menai miršta. Per televiziją neįmanoma pamatyti meniškų filmų, pasigenda didesnio kalbėjimo apie autorius, knygas, žinių laidose vien tik negatyvi informacija – kas kur užsimušė, ką sumušė.
„Visuomenė pasidarė vartotojiško požiūrio, galvoja tik apie pinigus, komerciją. Pastebėjau, kad lietuviai pasirinkę aukos statusą: „aš nabagėlis, mane visi skriaudžia, pinigų mažai turiu“. Manau, pirmiausia reikia galvoti pozityviai, tada bus viskas gerai! Nebūtina visą laiką save lyginti su žeme“, – mano G. Korsakas.
Tarp lietuvių jis pasigenda kalbos ir bendravimo kultūros, šypsenų, pozityvaus požiūrio. Pasak Gintaro, vienas amerikiečių nacionalinių bruožų yra vadinamoji „netikra šypsena“. Tačiau vyras svarsto, galbūt tai geriau nei būti susiraukusiam? Nepaisant to, kad kartais šypsena šiek tiek perdėta, ji – malonesnė aplinkiniams.
„Žinoma, netikra šypsena slepia daug jausmų. Pavyzdžiui, pareigūnas gali išrašyti baudą už stovėjimą ne vietoje su plačia šypsena“, – juokauja.
Nuobodus sintetinis gyvenimas
Pamažu bandydamas Lietuvoje ieškoti darbo vyras svarsto apie televiziją, kurioje galėtų kurti kultūrines laidas, gerąją propagandą. Svarbiausia – ne susikrauti turtus, o atrasti dvasinę pusiausvyrą, kad būtų pačiam įdomu, galėtų kažką duoti kitiems žmonėms.
Gintaras atviras – pradėjęs nuo vartotojiško, egoistiško požiūrio uždirbti kuo daugiau pinigų, taip gyveno beveik dešimtmetį.
„Gauni viską, ko nori: naują mašiną, butą su visais įrengimais, skanaus maisto, darbą, kuriame nepersidirbi ir tuo momentu pamatai, kad nuobodu, nėra ką veikti. Ateina dvasinė tuštuma. Vien pirkiniais, materialiniu pasauliu nepasisotinsi. Kai viską turi, norai darosi dar didesni – nori dar daugiau. Bet kam? Savęs nepasotinsi. Niekad pinigų neužteks. Ne juose laimė“, – kalba G. Korsakas.
Prieš važiuojant kažkas buvo Gintarą perspėjęs, kad Amerika – jaučių kraštas. Ilgainiui pamatė tapęs vienu iš tų jaučių – mažas sraigtelis dideliame mechanizme, pilkumoje.
„Lietuvoje – tikresnis gyvenimas, o Amerikoje – sintetinis. Rodos, ten viskas padėta ant lėkštutės, bet nuobodu ir netikra“, – sako Gintaras. Permainingas ir nenuspėjamas oras, sezoniški metų laikai Gintarui kelia tik džiaugsmą. Sako, kad kasdien geras oras Los Andžele nusibosta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUGRĮŽIMAS: Po dvidešimties metų, praleistų Amerikoje, lietuvis Gintaras Korsakas grįžo gyventi į Lietuvą, čia norėtų save realizuoti, atrasti dvasinį pasitenkinimą teikiančią veiklą.
ŠYPSENA: Lietuvoje Gintaras Korsakas pasikenda pozityvaus žmonių požiūrio, šypsenų. Jo pastebėjimu, daugelis lietuvių pasirinkę aukos statusą, esą juos visi skriaudžia.
Asmeninės nuotr.
KAMEROS: Amerikoje Gintaras Korsakas dirbo „Bel Air Camera“ parduotuvėje, konsultavo įsigyjant profesionalias fotokameras.
AMERIKA: Pernai Gintas keliavo Paminklų slėnyje (Utah), prie milijonų metų senumo gamtos paminklų.
FILMAS: Gintaras Korsakas užfiksuotas filmuojant kino projektą saulės atokaitoje Marina Del Rey paplūdimyje.