Lietuvos arboristų asociacija ėmėsi globoti Žagarės kaštoną

„Sidabrės“ nuotr.
Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas, Ža­ga­rės dva­ro par­ko tvar­ky­mo pro­jek­to au­to­rė Jur­ga Ve­čers­ky­tė-Ši­me­liū­nė ir par­ko tvar­ky­mo dar­bus vyk­dan­čios UAB „Ir­gi­ta“ ar­bo­ris­tas Ri­čar­das Gar­bus
Lie­tu­vos ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­ja ėmė­si glo­bo­ti se­niau­sią Ža­ga­rės dva­ro par­ko kaš­to­ną, ku­ris jau il­gą lai­ką pa­žeis­tas Kretch­ma­ria Deus­ta – ag­re­sy­vaus gry­bo, ku­ris su­ke­lia minkš­tą­jį pu­vi­nį, ken­kian­tį me­džio at­spa­ru­mui ir gra­si­nan­tį me­dį pa­gul­dy­ti. Dėl šio gry­bo pa­žei­di­mų nuo 2016 m. se­na­sis par­ko kaš­to­nas prie Ža­ga­rės dva­ro rū­mų lū­žo ne kar­tą. 2019 m. lapk­ri­čio 13 d. pa­ša­lin­ta dar 2016 m. at­ply­šu­si kaš­to­no da­lis, o iš ga­na gau­siai iš­leis­tų me­džio at­ža­lų Lie­tu­vos ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­jos di­rek­to­riaus Re­nal­do Ži­lins­ko ini­cia­ty­va bus ban­do­ma au­gin­ti ir for­muo­ti nau­ją me­de­lį.

Kaš­to­nas Ža­ga­rės dva­ro rū­mų kie­me ne vel­tui va­di­na­mas se­niau­siu par­ko kaš­to­nu – ma­no­ma, jog jis so­din­tas dar Nau­jo­sios Ža­ga­rės dva­rą val­dant di­di­kams Zu­bo­vams XIX a. pr. Kai 1944 m. į Ža­ga­rės dva­ro rū­mus per­si­kė­lė vi­du­ri­nė mo­kyk­la, vei­ku­si čia iki pat 1975 m., kaš­to­nas prie rū­mų ta­po vie­na pa­grin­di­nių vie­tų fo­tog­ra­fi­joms, ypač pra­si­de­dant ir bai­gian­tis moks­lo me­tams. O kur dar ro­man­tiš­ki pa­si­ma­ty­mai va­ka­rais... Ta­čiau dėl Kretch­ma­ria Deus­ta gry­bo pa­žei­di­mo 2016 m. ge­gu­žės pa­bai­go­je da­lis kaš­to­no at­ply­šo. Kretch­ma­ria Deus­ta - gry­bas ir au­ga­lų pa­to­ge­nas, ran­da­mas vi­du­ti­nio kli­ma­to šiau­rės pus­ru­tu­lio re­gio­nuo­se. Jis pa­pli­tęs dau­ge­ly­je pla­čia­la­pių me­džių, įskai­tant bu­ką, ąžuo­lą, lie­pą, kaš­to­ną, kle­vą ir su­ke­lia minkš­tą­jį pu­vi­nį, to­dėl bu­vęs iš pa­žiū­ros svei­kas me­dis stai­ga ga­li lūž­ti, nes gry­be­lis suar­do apa­ti­nį me­džio ka­mie­ną. Ka­dan­gi se­no­jo Ža­ga­rės dva­ro par­ko kaš­to­no ka­mie­nas vi­siš­kai ne­nu­lū­žo, jis dar bu­vo gy­vy­bin­gas, tad ban­dy­ta pra­tęs­ti šio se­no­lio me­džio gy­va­vi­mo lai­ką. Su spe­cia­lis­tų pa­gal­ba bu­vo su­ma­žin­ta kaš­to­no la­ja, at­ply­šu­si ša­ka pa­kel­ta ir pa­rem­ta, taip sie­kiant prail­gin­ti me­džio gy­va­vi­mo lai­ką. Tuo­met šio kaš­to­no gel­bė­ji­mas bu­vo uni­ka­lus at­ve­jis Lie­tu­vo­je, nes dar nė­ra te­kę pa­kel­ti gu­lin­čio me­džio. At­li­kus pir­mi­nius gel­bė­ji­mo dar­bus kaš­to­nas bu­vo lais­to­mas, trę­šia­mas, ta­čiau vis dėl­to at­ply­šu­si ša­ka ne­be­su­ža­lia­vo. Tuo­met ke­le­tą me­tų ją pa­gy­vi­no Jo­niš­kio že­mės ūkio mo­kyk­los moks­lei­vių ori­gi­na­lių in­ki­lų eks­po­zi­ci­ja, pa­ver­tu­si kaš­to­no ša­ką sa­vo­tiš­ku „paukš­čių dau­gia­bu­čiu“. Nors sa­ko­ma, jog paukš­čiai dau­gia­bu­čiuo­se ne­gy­ve­na, bet pa­si­ro­do kar­tais bū­na ir išim­čių.

Šių me­tų va­sa­rą siau­tė vėt­ra, ku­rios me­tu ke­lių met­rų aukš­ty­je lū­žo ir pa­grin­di­nis kaš­to­no ka­mie­nas. Siek­da­ma įam­žin­ti se­niau­sią Ža­ga­rės dva­ro par­ko kaš­to­ną, Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Lie­tu­vos ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­ja, ku­rios di­rek­to­rius Re­nal­das Ži­lins­kas pa­siū­lė kaš­to­ną glo­bo­ti ir iš li­ku­sių at­ža­lų išau­gin­ti nau­ją me­de­lį.

Lie­tu­vos ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­jos (LA­RA) di­rek­to­rius Re­nal­das Ži­lins­kas me­džių la­jas pro­fe­sio­na­liai tvar­ko nuo 2012 m. Jis – pir­ma­sis Lie­tu­vos aukš­ta­li­pys ar­bo­ris­tas, ga­vęs Eu­ro­pos ar­bo­ris­ti­kos ta­ry­bos (Eu­ro­pean Ar­bo­ri­cul­tu­ral Coun­cil – EAC ) ETW (Eu­ro­pean Tree Wor­ker) ser­ti­fi­ka­tą ir pir­ma­sis įgi­jęs Tarp­tau­ti­nės ar­bo­ris­ti­kos drau­gi­jos (In­ter­na­tio­nal So­cie­ty of Ar­bo­ri­cul­tu­re – ISA) me­džių ri­zi­kos ver­ti­ni­mo kva­li­fi­ka­ci­ją (Tree Risk As­sess­ment Qua­li­fied – TRAQ). Kar­tu su ko­le­go­mis jis dir­ba ir su pa­mink­li­niais me­džiais – už­sii­ma se­no­lių me­džių būk­lės ge­ri­ni­mu ir su­tvar­ky­mu. Be­je, R. Ži­lins­kas da­bar jau ser­ti­fi­kuo­tas se­no­lių me­džių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas – ne­se­niai įgi­jo Eu­ro­pos ar­bo­ris­ti­kos ta­ry­bos (Eu­ro­pean Ar­bo­ri­cul­tu­ral Coun­cil – EAC ) Ve­te­ran Tree Spe­cia­list - Prac­ti­sing Le­vel ser­ti­fi­ka­ci­ją. Sut­var­ky­ta jau dau­giau nei pus­šim­tis įvai­rių pa­mink­li­nių me­džių: ąžuo­lų, bu­kų, lie­pų, mau­me­džių. Gel­bė­ji­mo pro­ce­sas il­gas, trun­ka nuo 5 iki 10 ar dau­giau me­tų.

Ang­liš­kas pei­za­ži­nis Nau­jo­sios Ža­ga­rės dva­ro par­kas vie­nas gra­žiau­sių Lie­tu­vo­je, XIX a. pa­bai­go­je bu­vo re­konst­ruo­tas ir iš­plės­tas pa­gal žy­maus dend­ro­lo­go, Ry­gos so­dų ir par­kų ar­chi­tek­to Geor­go Fried­ri­cho Fer­di­nan­do Kup­hald­to (1853-1938) pro­jek­tą. Par­kas su­da­ry­tas iš dvie­jų da­lių. Prie rū­mų esan­ti da­lis su­for­muo­ta dar Zu­bo­vų lai­kais, čia bu­vo te­ra­sos, ta­kai, gė­ly­nai, ap­skri­tas ba­sei­nė­lis su fon­ta­nu. Įku­riant nau­ją­ją par­ko da­lį, dau­gu­ma me­džių – at­vež­ti­nių ir sa­vai­me au­gan­čių – pa­so­din­ti tiks­liai pa­gal pro­jek­tą bu­vu­sio­se dir­ba­mo­se že­mė­se. Di­de­lia­me par­ko plo­te tų pa­čių rū­šių au­ga­lai iš­dės­ty­ti įvai­riai – pa­vie­niui, gru­pe­lė­mis ir gru­pė­mis. To­kie žel­dy­nai il­gai iš­lie­ka: ne taip jun­ta­mos spra­gos, su­ny­kus kai ku­riems au­ga­lams. Iki šiol par­ko ūks­min­gos alė­jos, gi­rai­tės ža­vi at­vyks­tan­čius, ke­lia nuo­sta­bą dend­ro­lo­gams, iš­lie­ka vie­nu di­džiau­sių ir įdo­miau­sių Lie­tu­vos par­kų.

Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos ini­cia­ty­va 2013 m. pa­ruoš­tas Ža­ga­rės dva­ro par­ko su­tvar­ky­mo tech­ni­nis pro­jek­tas, ku­ris pra­dė­tas įgy­ven­din­ti nuo 2019 m. pra­džios ir vyks eta­pais.