Naujausios
Linkuva atsisveikino su nužudyta jauna moterimi
Vakar į Linkuvos kapines amžinam poilsiui išlydėta Samanta Rakauskaitė, kuriai buvo vos 21-eri.
„Visa Linkuva ištikta šoko. Negalime atsigauti, patikėti, kad tai ne košmariškas sapnas“, – netvardydama skausmo ašarų sakė mokytoja Ana Monkevičienė. Pedagogė Samantą prisiminė iš mokyklinių metų, kai ji – tyli ir rami mergaitė – lankė popamokinės grupės užsiėmimus.
„Po gimnazijos sargo nužudymo Samantos mirtis – antras baisus sukrėtimas“,– mintimis dalijosi linkuvietis, buvęs gimnazijos darbuotojas Vytautas Valionis.
„Su Samanta artimai bendravome. Buvo rūpestinga mergaitė ir mama. Ji dažnai užsukdavo pas mus eidama su vaikeliu tvarkyti senelių kapų. Kas galėjo patikėti, kad ji pati tuose kapuose atguls“, – vos tvardydamas ašaras kalbėjo Stanislovas Geštautas.
Laukdami, kol iš šarvojimo salės bus išneštas velionės karstas, būrelis garbaus amžiaus vyrų svarstė, kas jaunus žmones daro žvėriškai žiaurius? Kas turi įvykti žmogaus galvoje, kad jis atimtų gyvybę savo vaiko motinai?
„Neseniai perskaičiau knygą apie bausmes Smetonos laikų Lietuvoje. Maniau, kad tada mirties bausmių nebuvo. Pasirodo, tarpukariu buvo įvykdyta apie pusantro šimto mirties bausmių ne tik už žmogžudystes, bet ir plėšimus“, – priminė linkuvietis Zenonas Šimkūnas. Jo nuomone, už ypač žiaurius nusikaltimus ir dabar turėtų būti taikoma mirties bausmė. Antanas Virbickas atitarė: „Tinkamiausia bausmė – mirtis už mirtį“.
Į amžinojo poilsio vietą nužudytąją lydėjo ir gausus būrys velionės bendraamžių, bendramokslių. Jaunimas karstą lydėjo vilkėdami tamsiais drabužiais, nešė baltų rožių, lelijų vainikus ir puokštes.
„Šiaulių krašto“ inf.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.
KELIONĖ: Link kapinių pasukusi procesija užtvindė gatvę.