Naikintuvai, sakalai, vanagas ir šuo

Naikintuvai, sakalai, vanagas ir šuo

Naikintuvai, sakalai, vanagas ir šuo

Šiaulių kariniame aerodrome saugiais naikintuvų skrydžiais rūpinasi treniruota komanda: trys sakalai, vanagas ir šuo Apaš. Šuo, juokauja NATO oro policijos misiją vykdantys lenkai, atlieka sausumos pajėgų, o treniruoti paukščiai – oro pajėgų funkcijas. Jų tikslas – nuo kilimo-tūpimo tako vaikyti vietos sparnuočius, keliančius grėsmę skrydžiams.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Darni komanda

26-erių sakalininkas Mariusz Chrošcinski į Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazę atvyko prieš dvi savaites. Sakalininko komandoje – vienas vanagas, trys sakalai ir šuo kurtsharas (arba vokiečių trumpaplaukis pointeris).

Ant Mariusz rankos, kurią saugo tvirta pirštinė, įsitaisiusi trejų metų sakalė. Paukštis plačiu mostu išskleidžia sparnus, bet nekyla.

Ir norėdamas paukštis aukštai nepaskristų – jo koja virve pritvirtinta prie pirštinės. Kiti paukščio „atributai“ – varpelis ir elektroninis aparatas, kuris, jei prireiktų, nurodytų paukščio vietą.

Ant paukščio galvos užmaukšlinta odinė mažytė kepuraitė, kad paukštis nematytų aplinkos, nesiblaškytų, nes aplink – daug naujų žmonių, veiksmo. Šmaikštuoliai juokauja, kad tai – šalmas, paukščiui reikalingas kaip tikram lakūnui.

Sakalininkas nuo skrajūno nuima kepuraitę. Paukštis ant šeimininko rankos jaučiasi drąsiai ir saugiai, išplėtęs akis, tarsi patyręs modelis, pozuoja fotografui. Šis gražuolis kainuoja apie 1 tūkstantį eurų.

Sakalas, paaiškina Mariusz, gali pakilti aukštai, apie 200 metrų. Išvydę skriejant sakalą, paukščiai pasišalina iš teritorijos.

Vienu metu ore sparnuočius vaiko vienas treniruotas paukštis – kad nekiltų tarpusavio peštynių.

Svarbus komandos narys – šešerių metų kalė Apaš. Kurtsharų veislės šunys buvo išvesti medžioklei. Apaš darbas – išbaidyti paukščius, tupinčius žolėje ar krūmuose.

Laisvu nuo tarnybos metu Apaš – itin mielas, noriai bendraujantis šuo, visų draugas.

Svarbi pareiga

Pavasaris – įtemptas darbymetis sakalininko komandai, nes vyksta intensyvi paukščių migracija. Netoli nuo aerodromo yra vandens telkinių, tad paukščių šioje teritorijoje netrūksta.

Paukščiai ir šuo savo darbą atlieka pagal nustatytą skrydžių tvarkaraštį. Jų darbo tikslas – nuo kilimo-tūpimo tako nuvaikyti vietos sparnuočius, keliančius grėsmę skrydžiams.

Lakūnams tai labai svarbu: įskridę į variklį, sugadinę naikintuvą ir smulkūs paukščiai gali sukelti aviacijos katastrofą. Prie aerodromų gyvenantys paukščiai gana greitai pergudrauja dirbtines priemones – šaudymo, netikrų paukščių garsus. Kas kita – tikri paukščiai.

Vanagas ir sakalai gyvena narvuose greitojo reagavimo zonoje, kur įsikūrę lenkų kariai. Kiekvienas paukštis 3–4 kartus per dieną pasotinamas mėsa. Sakalininkas sako, jog ore sparnuočiai retai pagauna grobį, nes jų misija – paukščius išbaidyti. O maistu jie gerai aprūpinti žemėje.

Tarnybai svarbu, ar paukštis yra patinas, ar patelė? Darbe, paaiškina Mariusz, lytis nesvarbi. Patelė yra didesnė. Patinas – mažesnis, tad greitesnis, staigesnis, manevringesnis.

Vardų nesuteikia

Praėjusiais metais į Lenkijos KOP junginio vykdomą misiją Šiauliuose taip pat buvo įsijungusi paukščių ir šuns komanda. Aerodromo sparnuočius vaikė sakalas Joerg, vanagas Mili, suopiai Usajn ir Bolt, šuo Šani, vadovaujami sakalininko Michal Bien.

Mariusz vardų savo paukščiams nesuteikia – jam skrajūnai yra įrankis darbui atlikti, tad nenori, kad atsirastų artimas ryšys. O vardas susietų, pririštų.

Paukščiai, skirti šiam darbui, veisiami peryklose. Treniruojami sulaukę trijų mėnesių amžiaus. Treniruotėse paukščiai turi suvokti, kas yra šeimininkas. Mariusz įsigyja jau tinkamai parengtą paukštį.

Paukščiai darbui tinkami iki gyvavimo galo – jų tarnyba gali trukti apie 20 metų.

Efektyvus būdas

Lenkai yra vieninteliai NATO oro policijos misijos dalyviai, pasitelkiantys į pagalbą paukščių ir šunų komandą.

Lenkijos oro uostai taip saugomi apie du dešimtmečius. Pirmasis šį būdą pritaikė Varšuvos oro uostas. Vienam oro uostui įprastai pakanka 3–4 paukščių.

Mariusz sakalininku dirba šešerius metus, paukščius su treniruota komanda vaiko Mazovijos Minsko aviacijos bazėje, iš kurios junginys šiuo metu dislokuotas Šiauliuose. M. Chrošcinski ši misija – pirmoji už savo valstybės ribų.

Sakalininkas su paukščiais ir šunimi Šiauliuose bus iki misijos pabaigos – gegužės pradžios.

Lenkai oro policijos misiją su keturiais MiG-29 vykdo šeštą kartą, šį kartą jie talkina Italijos junginiui, misiją atliekančiais su naikintuvais „Eurofighter Typhoons“.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KOMANDA: Mariusz Chrošcinski sakalininku dirba šešerius metus.

BENDRYSTĖ: Ant sakalininko Mariusz Chrošcinski rankos tupi trejų metų sakalė.

UŽDUOTIS: Sakalininko Mariusz Chrošcinski ir jo komandos užduotis – pašalinti iš aerodromo paukščius, kad naikintuvai galėtų saugiai kilti.

PATYRIMAS: Norint pritvirtinti kepuraitę ant sakalo galvos, praverčia ir sakalininko lūpos.

KURTSHARAS: Šešerių metų Apaš – smalsus, vikrus, draugiškas šuo.