Naujas Šiaulių simbolis – oranžinė varlė ar aptrupėjusi plyta?

Naujas Šiaulių simbolis – oranžinė varlė ar aptrupėjusi plyta?

Nau­jas Šiau­lių sim­bo­lis – oran­ži­nė var­lė ar ap­tru­pė­ju­si ply­ta?

Dai­ni­nin­ko Maik­lo Džek­so­no iš­po­pu­lia­rin­tu žings­niu šo­kan­tis "Auk­si­nis ber­niu­kas", šiau­lie­čių ški­cai, ap­tru­pė­ju­sios Vil­niaus ir Že­mai­tės gat­vių ply­tos, auk­si­nis šaukš­tas ar oran­ži­nė var­lė – „Šiau­lių Mon­mart­ro Res­pub­li­kos“ pi­lie­čiai už­fik­sa­vo įvai­rias Šiau­lių spal­vas.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Ply­tos ir šo­kio žings­ne­lis

Šeš­ta­die­nį „Laip­tų" ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta me­no fes­ti­va­lio „Šiau­lių Mon­mart­ro Res­pub­li­ka“ ple­ne­re su­kur­tų dar­bų pa­ro­da „Mies­to spal­vos“. Rugp­jū­čio 3-6 die­no­mis 28 ple­ne­re da­ly­va­vę me­ni­nin­kai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Olan­di­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, JAV ir Si­ri­jos kū­rė šia te­ma.

Priė­jęs prie pa­ky­los dai­li­nin­kas, pe­da­go­gas Ri­čar­das Bart­ke­vi­čius šiek tiek pa­su­ka ant jos pa­dė­tas dvi ap­tru­pė­ju­sias ply­tas – sa­vo dar­bą pa­va­din­tą „Vil­niaus gat­vė“ ir „Že­mai­tės gat­vė“.

„Vaikš­čio­jau po Šiau­lius, žiū­riu skve­re­ly­je prie Kaš­to­nų alė­jos mė­to­si dvi ply­tos. Jos be­veik kaip mies­to sim­bo­lis. Šo­nai dau­giap­ras­miai – vie­nas tvar­kin­gas, ki­tas nu­tru­pė­jęs, kaž­ko­kie nu­me­riai pa­ra­šy­ti. Ply­ta yra mies­to sim­bo­lis – nuo jų pra­de­da­mi sta­ty­ti na­mai“, – kū­ri­nį ko­men­tuo­ja R. Bart­ke­vi­čius.

Me­ni­nin­ko pa­ste­bė­ji­mu, Šiau­liuo­se, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, ga­li­ma at­ras­ti griu­vė­sių, taip pat gra­žių, paauk­suo­tų, nu­da­žy­tų da­ly­kų.

„Šiau­liai – gy­vas mies­tas, jis toks ir tu­ri bū­ti. Kaž­kas sta­to­ma, kaž­kas griū­va... Jei jis bus be ga­lo šva­rus ir ste­ri­lus, jis bus ne­be mies­tas. Ži­no­ma, nau­jo­vių no­rė­tų­si dau­giau nei griu­vė­sių“, – svars­tė R. Bart­ke­vi­čius.

Ša­lia ply­tų eks­po­nuo­ja­mas ir jo ta­py­bos dar­bas „Sun walk“ (liet. sau­lės ei­se­na), ku­ria­me vaiz­duo­ja­mos Šiau­lių sim­bo­lio „Šau­lio“ skulp­tū­ros, "Auk­si­nio ber­niu­ko" pė­dos. Dar­bą ta­py­to­jas pa­va­di­no pa­gal dai­ni­nin­ko M. Džek­so­no iš­gar­sin­tą šo­kio žings­ne­lį „Mė­nu­lio ei­se­na“ (angl. – moon­walk).

Šiau­lie­čių ti­pa­žas

Dai­li­nin­kas – ak­va­re­li­nin­kas, ka­ri­ka­tū­ris­tas Ka­zys Kęs­tu­tis Šiau­ly­tis, ro­dos, pie­šia ne­sus­to­da­mas. Žvilgt. Li­ni­ja. Taš­kas. Port­re­tas. Jį čia pat pa­do­va­no­ja pie­ši­nio mo­de­liui. Skai­čiuo­ja, per ple­ne­ro die­nas šie­met nu­pie­šė apie 150 po­rtre­tų.

„Vi­ta­li­ja rau­do­na, kaip va­ka­ro sau­lė, Kris­ti­na – dau­gias­pal­vė, fo­tog­ra­fas Ar­tū­ras – mar­gas, Si­gi­tas – ta­py­biš­kas, Vy­gin­tą esu daug kar­tų pie­šęs, bet šį kar­tą man pa­ti­ko jo gel­to­nai-juo­dai dry­žuo­ti marš­ki­niai“, – nu­pieš­tus šiau­lie­čius pa­ro­dos pa­veiks­luo­se api­bū­di­na dai­li­nin­kas.

To­kius grei­tus pie­ši­nius jis va­di­na ški­cais.

„Mies­tas pir­miau­sia yra žmo­nės, – įsi­ti­ki­nęs K.K. Šiau­ly­tis. – Ka­dan­gi per­nai ne­li­jo, dau­giau vaikš­čio­jau po mies­tą, su­ti­kau ir bend­ra­vau su dau­giau šiau­lie­čių. Tą­kart net pra­dė­jau iš­ve­di­nė­ti teo­ri­ją, kad šiau­lie­čiai yra su­kū­rę sa­vo at­ski­rą ti­pa­žą, ypač vy­res­nie­ji. Jie ki­to­kie nei vil­nie­čiai, kau­nie­čiai, klai­pė­die­čiai. Šie­met ma­čiau tą pa­tį. Šiau­lie­čiai ra­mes­ni ir so­li­des­ni“.

K.K. Šiau­ly­tis daug me­tų dir­bo hu­mo­ro žur­na­lo „Šluo­ta“ dai­li­nin­ku, san­ty­kis su žmo­nė­mis, ko­mu­ni­ka­ci­ja jam ne sve­ti­ma. „Ka­ri­ka­tū­ros me­nas yra sa­vo­tiš­kas met­raš­tis apie tą laik­me­tį. Aš tar­si tę­siu met­raš­čio idė­ją, bet pie­šiu žmo­nes“, – paaiš­ki­na.

Dai­li­nin­ko pa­ste­bė­ji­mu, žmo­nės kas­met da­ro­si drą­ses­ni – šie­met ne­su­ti­ko nė vie­no, ku­ris ne­su­tik­tų jam po­zuo­ti. Anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo, kad bū­ti nu­pieš­tos ne­no­rė­da­vo mo­te­rys, nes abe­jo­da­vo, ar bus gra­žios pie­ši­ny­je, ne­drįs­da­vo pa­ma­ty­ti sa­vęs ki­to aki­mis.

Šiau­liai su auk­si­niu šaukš­tu

Veid­ro­di­niai aki­niai ir ne­tik­ri ūsai – pa­ro­dos ati­da­ry­me nau­ją, pran­cū­zo įvaiz­dį su­si­ku­ria dai­li­nin­kas, iliust­ra­to­rius Ro­lan­das Dab­ru­kas. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mas jo dar­bas pieš­tas ang­liu­ku. Šiau­liai juo­di?

„Sa­ko, juo­da spal­va – ne spal­va. Aš gal­vo­ju, spal­va. Tik juo­da­me pie­ši­ny­je dar yra auk­si­nis šaukš­te­lis. Man pa­si­ro­dė, kad jo rei­kia. Sa­kė, kad Šiau­liai per pen­ke­rius me­tus la­bai dras­tiš­kai kei­sis, to­dėl lau­kiu dau­giau spal­vų. Kol kas tik šaukš­te­lis, o atei­ty­je vis­kas bus auk­so spal­vos“, – aiš­ki­na R. Dab­ru­kas.

Šeš­ta­die­nį Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­re jis įsi­kū­ni­jo į per­so­na­žą – gand­rą Gar­nį Gar­niaus­ką iš jo pa­ties pa­ra­šy­tos ir iliust­ruo­tos kny­ge­lės vai­kams „Aš ki­toks“, nu­ta­pė var­liu­ką, pa­grin­di­nį pa­sa­kos per­so­na­žą.

„Ma­no gal­vo­je var­lė ga­li bū­ti nau­jas Šiau­lių sim­bo­lis – ne­bū­ti­nai "Auk­si­nis ber­niu­kas" ar La­pė“, – įsi­ti­ki­nęs K. Dab­ru­kas.

Var­liu­kas, ku­ris gi­mė ne ža­lias, kaip vi­si ki­ti, bet oran­ži­nis, jam yra „ki­to­kio“ žmo­gaus sim­bo­lis. Kny­go­je var­liu­kas dėl neįp­ras­tos spal­vos la­bai iš­gy­ve­na, iš jo ty­čio­ja­si.

„Pa­bai­go­je pa­ro­dau, kad vis­ dėl­to ge­rai bū­ti ki­to­kiam, tai nuo­sta­bu – vi­si ne­tu­ri bū­ti vie­no­di. Ne­bi­jo­ki­te bū­ti ki­to­kie“, – drą­si­na me­ni­nin­kas.

JAV, Ka­li­for­ni­jo­je gy­ve­nan­tis K. Dab­ru­kas ten dės­to uni­ver­si­te­te, dai­lės mo­kyk­lo­je, dir­ba su vai­kais. „Esu iki kak­lo me­ne, to lin­kiu vi­siems – dirb­ti my­li­mą dar­bą, kaip aš ir kai­fuo­ti nuo jo. Aš kai­fuo­ju kiek­vie­ną mi­nu­tę“, – šyp­te­li.

Jo­no TA­MU­LIO nuo­tr.

PLY­TA: Vil­niu­je gy­ve­nan­tis dai­li­nin­kas, pe­da­go­gas Ri­čar­das Bart­ke­vi­čius Šiau­lius ir ­liust­ruo­ja dviem ap­tru­pė­ju­sio­mis ply­to­mis, sim­bo­li­zuo­jan­čio­mis ir sta­ty­bas, ir griu­vė­sius.

ŽMO­NĖS: Dai­li­nin­kas, ka­ri­ka­tū­ris­tas Ka­zys Kęs­tu­tis Šiau­ly­tis pieš­da­mas mies­to gy­ven­to­jus iš­ve­dė teo­ri­ją apie šiau­lie­čio ti­pa­žą – ra­mes­nio, so­li­des­nio žmo­gaus.

KI­TOKS: „Ne­bi­jo­ki­te bū­ti ki­to­kie“, – lin­ki dai­li­nin­kas Ro­lan­das Dab­ru­kas, pa­ro­dos ati­da­ry­me su­si­kū­ręs žais­min­gą pran­cū­zo me­ni­nin­ko įvaiz­dį.

Al­vy­do ŠAL­KAUS­KO nuo­tr.

GAND­RAS: Ple­ne­re Šiau­lių mies­to pės­čių­jų bul­va­re dai­li­nin­kas Ro­lan­das Dab­ru­kas įsi­kū­ni­jo į gand­rą Gar­nį Gar­niaus­ką ir pie­šė oran­ži­nį var­liu­ką – „ki­to­kio“ žmo­gaus sim­bo­lį.