Nauji atradimai „Padubysio kronikose“

Nau­ji at­ra­di­mai „Pa­du­by­sio kro­ni­ko­se“

Ant­ra­die­nį Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų mo­kyk­lo­je-dau­gia­funk­cia­me cent­re pri­sta­ty­tas is­to­ri­jos ir kul­tū­ros žur­na­lo „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“ šeš­ta­sis nu­me­ris. Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ro­mual­do Ozo­lo įsteig­tas ir pra­dė­tas leis­ti žur­na­las di­di­na ne tik pus­la­pių skai­čių, ple­čia au­to­rių ra­tą ir geog­ra­fi­ją, bet ir įsi­tvir­ti­na kaip so­li­dus kul­tū­ros reiš­ki­nys.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Is­to­ri­kai su­si­rū­pi­no is­to­ri­jos dės­ty­mu

R. Ozo­lo su­ma­ny­to­je rub­ri­ko­je „Šian­dien“ ži­no­mi ša­lies is­to­ri­kai – Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Arū­nas Gu­mu­liaus­kas, do­cen­tė Bi­ru­tė Sa­lat­kie­nė, Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, lek­to­rius To­mas Ba­ra­naus­kas, ar­cheo­lo­gas Eu­ge­ni­jus Skrups­ke­lis – ana­li­zuo­ja si­tua­ci­ją dėl is­to­ri­jos dės­ty­mo mo­kyk­lo­se.

Aiš­kė­ja ten­den­ci­ja, kad is­to­ri­jos dės­ty­mas yra ir chao­tiš­kas, ir ek­lek­tiš­kas, mo­ki­niai ne mo­ko­mi is­to­ri­jos, o ruo­šia­mi is­to­ri­jos eg­za­mi­nui.

Is­to­ri­kas T. Ba­ra­naus­kas net ma­te­ma­tiš­kai a­pskai­čia­vo, kad, pa­vyz­džiui, Vy­tau­tui Di­džia­jam is­to­ri­jos eg­za­mi­nų klau­si­my­ne ski­ria­mas vos vie­nas klau­si­mas, o, pa­vyz­džiui, So­vie­tų Są­jun­gos va­do­vui Leo­ni­dui Brež­ne­vui – du klau­si­mai. „Kas svar­biau Lie­tu­vos žmo­gui? Vy­tau­tas Di­dy­sis ar kaž­koks Brež­ne­vas?“ – re­to­riš­kai klau­sė ži­no­mas is­to­ri­kas. Jis tei­gė, kad mo­kyk­lo­se dės­to­ma is­to­ri­ja per­sunk­ta da­bar­tiz­mo – to ne­tu­rė­tų bū­ti, is­to­ri­jos pro­fe­sio­na­lai siū­lo stab­dy­ti ir iš es­mės pa­keis­ti is­to­ri­jos dės­ty­mo pro­gra­mą.

Jau­nuo­me­nės moks­li­niai ty­ri­nė­ji­mai

Ta­po tra­di­ci­ja žur­na­le spaus­din­ti jau­nų­jų moks­li­nin­kų straips­nius. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dok­to­ran­tas, ar­cheo­lo­gas Gvi­das Slah pa­tei­kia straips­nį apie pa­ties su­ras­tus Ty­tu­vė­nė­lių ak­mens am­žiaus gy­ven­vie­tės pėd­sa­kus. Taip žur­na­lo geog­ra­fi­ja jau nu­si­drie­kia ir iki Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko, ku­rio spe­cia­lis­tai su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ti su žur­na­lo lei­dė­jais.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­tū­ro­je stu­di­juo­jan­ti jau­na moks­li­nin­kė Si­gi­ta Vait­kai­ty­tė žur­na­le da­li­ja­si sa­vo su­rink­ta me­džia­ga apie pri­va­čias spor­to ko­lek­ci­jas.

Is­to­ri­kas To­mas Ži­lius ana­li­zuo­ja gink­luo­tą pa­si­prie­ši­ni­mą so­vie­tams 1944 –1953 me­tais Pa­du­by­sio kraš­te.

Is­to­ri­ją Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­tis jau­ni­mas ir šia­me nu­me­ry­je pa­ren­gė tra­di­ci­nę rub­ri­ką „Iš praei­ties spau­dos“. Šį­kart ap­žvelg­ta kri­mi­na­li­nė kro­ni­ka. Straips­nis nu­ste­bins praei­ties ro­man­ti­zuo­to­jus, nes ja­me pa­tei­kia­ma daug me­džia­gos apie tuo­me­ti­nius nu­si­kal­ti­mus. Straips­nis gau­siai iliust­ruo­tas to me­to nuo­trau­ko­mis iš ko­lek­ci­nin­ko Pet­ro Ka­mins­ko ar­chy­vo. Čia pa­ma­ty­si­me ne tik po­li­ci­jos tuo­me­ti­nę kas­die­ny­bę, bet ir, pa­vyz­džiui, Už­ven­ty­je su­gau­tų deg­tin­da­rių su deg­ti­nės da­ry­mo apa­ra­tu nuo­trau­ką. Deg­tin­da­rė mo­te­ris nuo­trau­ko­je ne liū­di su­lai­ky­ta, o šyp­so­si ša­lia eks­po­nuo­ja­mų įkal­čių.

At­si­mi­ni­mų lo­by­nas

Me­no­ty­ri­nin­kas Vy­te­nis Rim­kus ir mu­zie­ji­nin­kė Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė pa­ren­gė iš­sa­mią pub­li­ka­ci­ją apie Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus kū­ry­bo­je įam­žin­tas Pa­du­by­sio apy­lin­kes.

Al­do­na Va­si­liaus­kie­nė, ge­riau­siai iš­ty­ri­nė­ju­si šv. Ba­zi­li­jaus vie­nuo­li­jos veik­lą Lie­tu­vo­je, pa­sa­ko­ja apie dva­si­nin­kus, dir­bu­sius Ba­zi­lio­nų baž­ny­čio­je.

Pri­si­mi­ni­mais, gre­ta R. Ozo­lo die­no­raš­čio tę­si­nio, da­li­ja­si ir ki­ti iš šių kraš­tų ki­lę žmo­nės, bu­vę bend­ra­moks­liai, bend­ra­min­čiai.

Gre­ta ko­lek­ci­nin­ko P. Ka­mins­ko ko­lek­ci­jos nuo­trau­kų, žur­na­le pub­li­kuo­ja­mos įdo­mios ir iliust­ra­ty­vios Ba­zi­lio­nų pa­ra­pi­jos kle­bo­no Sta­nis­lo­vo Žu­kaus­ko nuo­trau­kos.

Lai­mos PER­MI­NIE­NĖS nuo­tr.

ŽI­NO­VĖ: Dau­giau­sia tarp Lie­tu­vos moks­li­nin­kų ty­ri­nė­ju­si šv. Ba­zi­li­jaus vie­nuo­lių or­di­no veik­lą Lie­tu­vo­je ir Ba­zi­lio­nuo­se hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Al­do­na Va­si­liaus­kie­nė šeš­ta­ja­me žur­na­lo nu­me­ry­je spaus­di­na pub­li­ka­ci­ją apie Ba­zi­lio­nų baž­ny­čio­je dir­bu­sius dva­si­nin­kus.

ŽUR­NA­LAS: Žur­na­lo „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“ nau­jo nu­me­rio pri­sta­ty­mas vi­sa­da su­lau­kia ir ba­zi­lio­niš­kių, ir šiau­lie­čių dė­me­sio. Žur­na­lą pri­sta­to jo re­dak­to­rius, me­no­ty­ri­nin­kas, pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus.

JAU­NI­MAS: Ar­cheo­lo­go Gvi­do Slah ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke pri­sta­ty­ti straips­niu žur­na­le. Vis dau­giau jau­nų moks­li­nin­kų sa­vo ty­ri­nė­ji­mus skel­bia bū­tent „Pa­du­by­sio kro­ni­kų“ žur­na­le.

TAUTODAILININKĖ: Žur­na­lo „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“ pri­sta­ty­mo me­tu bu­vo ati­da­ry­ta ir kur­šė­niš­kės tau­to­dai­li­nin­kės Al­mos Stu­gie­nės kar­pi­nių pa­ro­da. Tau­to­dai­li­nin­kė ki­lu­si iš Ba­zi­lio­nų. Jos kar­pi­niais gau­siai iliust­ruo­tas ir šaš­ta­sis žur­na­lo nu­me­ris.