Naujausios
Susitikimą išprovokavo viešojoje erdvėje socialiniame tinklapyje prieš kelias dienas pasirodžiusi diskusija, kurioje buvo paskleista žinia, kad štai, Šilutėje 760 metrų ilgio tiltas statomas už 560 tūkstančių eurų, o Žagarėje tiltas, kurio ilgis gal tik 50 metrų, kainuos gerokai daugiau nei 300 tūkstančių, tad tai labai didelė disproporcija, išryškėjanti lyginant du objektus. Be to, užsiminta, kad pėsčiųjų tilto per Švėtės upę kaina labai daug išaugusi nuo pradinės, tad kur tie pinigai bus dedami?
Į diskusiją žagariečius pakvietęs rajono meras Vitalijus Gailius, su kuriuo atvyko administracijos direktorė Valė Kulvinskienė, regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, seniūnas Saulius Kužmarskis, pateikė atsakymus. Tilto projektas buvo parengtas 2013 metais. Šiuo metu statybos darbų atlikta už 45 tūkstančius eurų. Bendra numatoma lėšų suma – daugiau kaip 311 tūkstančių eurų, į kurią įeina ir rangos darbai, ir tilto bandymai, ir archeologiniai tyrimai, tilto apšvietimas.
Pasak mero, skleidžiama dezinformacija, kad Šilutėje statomas 760 metrų ilgio tiltas, nes Šyšos upė esanti nuo 2 iki 14 metrų pločio, o plačiausioje vietoje galbūt 20 metrų. Tad tik tokią dalį gali sudaryti tiltas, visa kita – dviračių ir pėsčiųjų takai. Jis suabejojo diskusiją sukėlusių žmonių geografijos žiniomis.
Paaiškinta, kad tilto per Švėtę kaina išaugo dėl to, jog keturis kartus konkursai neįvyko, nes dalyviai norėjo statyti už dar didesnę kainą nei dabar. Pasak administracijos direktorės Valės Kulvinskienės, pasiūlymai siekė net 400 tūkstančių eurų ir daugiau. O pirmą kartą už šiek tiek daugiau nei 200 tūkstančių eurų tiltą pasiryžusi statyti firma „Šiaulių plentas“ dėl ištikusių sunkumų, reorganizacijos statybų net nepradėjo.
Mero teigimu, bėda ir ta, kad neretai pigiausią kainą pasiūlę dalyviai paskui prisirašo dar 25–40 procentų papildomų darbų, už kuriuos, be abejonės, reikalauja papildomo užmokesčio. Tad ir dabar esant didesnei kainai nei pradžioje, jam teko minti ministerijų slenksčius, nuo ryto stovėti „gniaužant kepurę“ prie durų, tikintis gauti lėšų.
„Kodėl reikėjo prieššventinę dieną organizuoti susitikimą? Kas iš čia esančių trukdo statyti? Jeigu kas sakoma, yra tiesa, be jokių šalutinių interesų, galima buvo viską spręsti darbo eigoje, nes tiltas vis tiek pradėtas,“ – klausė Kostas Vozbutas. Jo teigimu, ir stovėti prie ministrų durų nėra didvyriškas nuopelnas, nes meras gauna atlyginimą.
V. Gailius atsakė galintis garantuoti, kad nė vienas euras nenueis niekais ar pro šalį. Jis pats būtų norėjęs pastatyti tiltą ne tik už 200 tūkstančių, bet ir 50 tūkstančių tūkstančių eurų, deja, už tokius pinigus niekas nedirba. Jis priminė, kad abejonės gero neduoda, nes jau buvo pavyzdys, kai dėl jų, dar ir atsivežus politiką, kuris jau nuėjęs į užmarštį (asmuo tiesiogiai neįvardintas – aut. past.), buvo sumažintos lėšos Žagarės dvaro parkui tvarkyti, todėl projekte nebeliko planuotų rekonstruoti aikštynų, prieinančių gatvių, hipodromo, o tie pinigai nuėję kitam projektui Lietuvoje – meldinei nendrinukei saugoti. V. Gailius keliems dėl didelės kainos prieštaraujantiems asmenims žadėjo, jog pamatę jau pastatytą tiltą jie supras, kad jis vertas tų pinigų.
Dar labiau įsisiūbavus diskusijai meras paklausė: „Ar jūs norite tilto, ar ne?“ Į klausimą dauguma susirinkusiųjų atsakė „taip“ ir pritariančiais plojimais.
Žagarietė Vitalija Petrušaitienė dar pasiteiravo, ar tiltas bus skirtas pėstiesiems, ar ir transportui. Paaiškinta, kad tai pėsčiųjų tiltas, kuriuo galės važiuoti skuteriai, neįgaliųjų vežimėliai, žmonės varysis dviračius. Jį sudarys ne ant lynų kabančios kelios lentos, kaip būta „beždžionių“ tilto prieš trisdešimt metų, bet bus stabilus, tvirtas statinys, kuris stovės šimtą metų.
Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas parodė tilto, kuris bus 63 metrų ilgio, projektą.