
Naujausios


Nuvylė netesėti pažadai
„Gėda dėl tokios valdžios, kuri nepaiso savo įsipareigojimų. Kas būtų, jeigu taip pat nesilaikytume mes, jei mokinius mokytume ne pareigos, atsakomybės, drąsos, bet veidmainystės, neiti balsuoti?.. Mes be galo nutolome nuo Sąjūdžio idealų. Dar šviesaus atminimo signataras Romualdas Ozolas sakė: mes nieko neturime, – nei naftos, nei anglies, nei aukso, – parduoti galime tik savo protą, – kalbėjo „Saulės“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Kumpikevičiūtė. – Kodėl jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos? Ne be pagrindo. Jie nemato prošvaisčių.“
O specialioji pedagogė Zita Bulienė pridūrė: „Mokytojas anksčiau buvo šviesulys. Bet kaip galime šviesti, kai žlugdomas pašaukimas? Kaip jauną žmogų paruošti emociškai šiam pasauliui, kuriame valdžiai nesvarbu mentalitetas? Jiems gal kaip tik geriau, kad būtų mažiau išsilavinusių žmonių, kuriuos lengva valdyti.“
Pedagogai ironizavo, kad iš Vilniaus apskritai turbūt sunku matyti, kaip gyvena žmonės regionuose, kad čia ir mokytojai augina daržus, sodus, vištas. Galėtų jie patys tuos ponus atsivežti pažiūrėti, gal tada praregėtų.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovė „Saulės“ pagrindinėje mokykloje mokytoja Odeta Šilinskienė akcentavo, kad pedagogus labai nuvylė nevykdomi pažadai, pavyzdžiui, realiai nekylantis darbo užmokesčio koeficientas. Mokytojai nori atkreipti dėmesį ir į pagalbos specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų – mažus atlyginimus. Jiems buvo pažadėti papildomi 10 milijonų šiais mokslo metais, kurių kol kas nematyti.
Pinigų yra, bet netinkamai paskirstomi
Per įspėjamąjį streiką pedagogai dalyvavo įvairiose veiklose arba kalbėjosi, ilsėjosi mokytojų kambaryje. „Saulės“ pagrindinėje mokykloje vieni jų taip pat susirinko išgerti kavos, kai kas paėmė į rankas mezginį, o dalis dekupažo užsiėmimuose gamino kalėdinius padėkliukus puodeliams. Mokinių tėveliai iš anksto buvo įspėti, kad nevyks dvi pirmosios pamokos. Kadangi iš šešių šimtų „Saulės“ pagrindinės mokyklos auklėtinių užsiregistravo nuo pat ryto atvyksiantys 63 (realiai susirinko apie 50), jiems buvo organizuoti susitikimai su sveikatos biuro specialistais, policijos pareigūnais.
„Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorius Tomas Armonavičius „Sidabrei“ sakė suprantantis profsąjungos nepasitenkinimą ir palaikantis jų įspėjamąjį streiką.
„Kai pasirašytoje nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje figūruoja vieni skaičiai, o realybėje – kiti, kaip žmonės gali nesipiktinti? Švietimo sistemoje pinigų yra, ir jų dar daugiau įdėta, bet jie netinkamai paskirstomi. Mūsų mokykloje, skaičiuojant su esančiais antraeilėse pareigose, dirba 72 pedagoginiai darbuotojai. Bet ir dirbantys pirmaeilininkai ne visi turi pilną etatą. Kodėl? Imkime pavyzdį: ateina pradinių klasių mokytoja ir klausia, kodėl jai nesusidaro etatas. Todėl, kad muziką, jei ji nevaldo instrumento, šokį ar anglų kalbą, jei ji pagal savo kvalifikaciją negali jos dėstyti, turime atiduoti kitiems pedagogams“, – aiškino direktorius T. Armonavičius.
Įsijungė apie 260 pedagogų
Iš viso Joniškio rajone įspėjamajame streike dalyvavo apie 260 pedagogų iš aštuonių ugdymo įstaigų: Joniškio „Saulės“, Kriukų, Gasčiūnų pagrindinių mokyklų, Algimanto Raudonikio meno mokyklos, „Aušros“, Žagarės, Skaistgirio gimnazijų, Joniškio „Saulutės“ vaikų lošelio–darželio. Kitose ugdymo įstaigose arba susikūrusi kita profesinė sąjunga, kuri prie streiko neprisijungė, arba jos iš viso nėra.
Įspėjamajame streike buvo reikalaujama didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos koeficinetus bei nekontaktinių valandų skaičių, sudaryti finansines prielaidas, kad švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos koeficientai augtų 15–25 procentais, siekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2025 metais sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio (šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje „į rankas“ siekė 834,3 eurus). Taip pat prašoma panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos koficientų intervalus, nustatant maksimalius koeficientus. Reikalaujama nuo 2020 metų kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 procentų, kad 2025 metais jų vidutinis darbo užmokestis siektų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.