Politikas savo skolas gesina svetimo turto sąskaita?

Pi­ni­gų ne­ga­vo, tur­tas areš­tuo­tas

Iš pra­džių par­da­vė­jas su pir­kė­ju su­da­rė tur­to nuo­mos su­tar­tį, o po ke­lių die­nų pir­ki­mo-par­da­vi­mo san­do­rį, pa­tvir­tin­tą no­ta­ro, kad po­li­ti­kas so­dy­bą per­ka iš­si­mo­kė­ti­nai.

Ta­čiau jau per­nai Juo­zui Ži­lins­kui ki­lo pa­grįs­tas įta­ri­mas, kad po­li­ti­kas neiš­ga­li vyk­dy­ti pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, įmo­kų už įsi­gy­tą so­dy­bą ne­mo­ka, o į nuo­la­ti­nius pri­mi­ni­mus gar­bin­go am­žiaus so­dy­bos sa­vi­nin­kui at­sa­ko tik pa­ža­dais, ku­rie, kaip pa­ro­dė lai­kas, nie­ko ne­ver­ti.

Per tiek me­tų su­tar­tos su­mos – 30 tūkst. eu­rų – taip ir ne­su­lau­kęs, jo­niš­kie­tis šį va­sa­rį krei­pė­si į ne­kil­no­ja­mo tur­to agen­tū­rą, kad šiai so­dy­bai su­ras­tų nau­ją pir­kė­ją, o san­do­rį su ra­jo­no po­li­ti­ku Ed­mun­du Ber­no­tu, ne­vyk­dan­čiu įsi­pa­rei­go­ji­mų, at­šauk­tų.

Rei­ka­lus ėmęs tvar­ky­ti ne­kil­no­ja­mo tur­to agen­tū­ros „Pe­fi­tas“ va­do­vas Ri­man­tas Pet­rai­tis skės­te­li ran­ko­mis: so­dy­bos, už ku­rią po­li­ti­kas ne­mo­kė­jo, da­bar gvie­šia­si pa­skui jo sko­las laks­tan­tys ke­li ant­sto­liai. Pa­si­ti­kė­ji­mas ra­jo­no po­li­ti­ku jo­niš­kie­čiui bran­giai ga­li kai­nuo­ti – gre­sia lik­ti ir be so­dy­bos, ir be pi­ni­gų. Ta­čiau vil­tis su­si­grą­žin­ti tai, už ką pir­kė­jas ne­mo­kė­jo, yra rea­li.

Be teis­mo neap­sieis?

Ži­lins­kai pyks­ta ant sa­vęs ir tos die­nos, kai pa­ti­kė­jo gra­žio­mis ra­jo­no Ta­ry­bos na­rio kal­bo­mis. Per tuos be­veik pen­ke­rius me­tus jų so­dy­ba – bu­vęs alaus ba­ras J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je be žmo­gaus prie­žiū­ros ir ran­kų dar­bo ap­šiu­ro, ap­ny­ko – pra­ra­do pre­ki­nę iš­vaiz­dą ir, aiš­ku, kai­ną. San­do­rį su sa­vi­mi ne­šio­jan­tis ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys čia, aki­vaiz­du, net ne­šie­nau­ja – pro ap­triu­šu­sių var­tų vir­bus iš to­lo į sa­ve ne­ma­lo­nų dė­me­sį at­krei­pia sau­sų kie­čių plan­ta­ci­jos. Ži­lins­kai ap­gai­les­tau­ja: iš pra­džių ra­jo­no po­li­ti­kas ke­ti­nęs alaus ba­ro veik­lą tęs­ti, po to per­si­gal­vo­jo – su­ma­nė reng­tis gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, iš­ver­tė vi­daus sie­nas ir pa­li­ko...

– Ma­no tu­ri­mais duo­me­ni­mis, areš­tą so­dy­bai, už ku­rią Ta­ry­bos na­rys Ed­mun­das Ber­no­tas ne­su­mo­kė­jo, da­bar be­rods gvie­šia­si net trys ant­sto­liai. Rei­kia tik įsi­vaiz­duo­ti, kiek šis pra­si­sko­li­nęs! Nut­rauk­ti su­tar­ties, kad ir ge­ra­no­riš­kai su­tik­tų pa­ts E. Ber­no­tas, jau nei­šei­na. Ne­bent tik tuo at­ve­ju, jei­gu pa­deng­tų tu­ri­mas sko­las. Šiuo me­tu, kai tur­tui už­dė­tas areš­tas, grą­žin­ti so­dy­bą sa­vi­nin­kui, su ku­riuo taip ir li­ko neat­sis­kai­tęs, E. Ber­no­tas jau ne­ga­li. Tad so­dy­bą tu­rė­ju­siam Juo­zui Ži­lins­kui šiuo me­tu lie­ka vie­nin­te­lė išei­tis – kreip­tis į teis­mą, kad šis 2015 me­tais su­da­ry­tą san­do­rį, pa­gal ku­rį pir­kė­jas ne­si­lai­kė įsi­pa­rei­go­ji­mų, anu­liuo­tų, – „Si­dab­rei“ si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja ne­kil­no­ja­mo tur­to agen­tū­ros va­do­vas R. Pet­rai­tis, ku­rį la­biau­siai šo­ki­ruo­ja fak­tas, kad taip su pa­tik­liu jo­niš­kie­čiu pa­siel­gė ne bet kas, o ra­jo­no po­li­ti­kas, ir pa­grįs­tai ke­lia klau­si­mą, ar toks as­muo iš vi­so ga­li bū­ti Ta­ry­bos na­riu, kaip rin­kė­jai ga­li ver­tin­ti jo priim­tus spren­di­mus? Ga­liau­siai, ar šaukš­tas de­gu­to ne­ken­kia vi­sai sta­ti­nei – t. y. vi­sos ra­jo­no Ta­ry­bos įvaiz­džiui?

Pla­nus su­žlug­dė kre­di­tai

Me­ti­nės gy­ven­to­jo (šei­mos) tur­to dek­la­ra­ci­jos duo­me­nų iš­ra­šai skel­bia, kad ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys, sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se da­ly­va­vęs su Lie­tu­vos lais­vės są­jun­gos (li­be­ra­lai) są­ra­šu, dek­la­ruo­ja tur­to vi­sai ne­tu­rin­tis. Mat su­da­ry­to so­dy­bos pir­ki­mo san­do­rio iš­si­mo­kė­ti­nai VĮ Re­gist­rų cent­re Ed­mun­das Ber­no­tas taip ir neuž­re­gist­ra­vo, nes už pir­ki­nį dar neat­sis­kai­tė. Ta­čiau ne­kil­no­ja­mo tur­to pir­ki­mo san­do­ris vis tik įvy­ko no­ta­ro ka­bi­ne­te, jį iš­kart užuo­dė ant­sto­liai, ku­rie jau tų pa­čių 2015-ųjų me­tų ru­de­nį už E. Ber­no­to sko­las so­dy­bą areš­tuo­ja.

Ar Ta­ry­bos na­rys so­dy­bą iš­si­mo­kė­ti­nai pir­ko są­mo­nin­gai, ži­no­da­mas, kad ja ga­lės at­si­skai­ty­ti už jį per­se­kio­jan­čias sko­las?

Dar per­nai, kai šią pro­ble­mą bu­vo­me iš­kė­lę „Si­dab­rės“ laik­raš­čio pus­la­piuo­se, Ta­ry­bos na­rys E. Ber­no­tas pa­sa­ko­jo, kad siū­lęs J. Ži­lins­kui tą tur­tą at­siim­ti, nes įvyk­dy­ti san­do­rio įsi­pa­rei­go­ji­mų jis aiš­kiai neįs­ten­gia. Ta­čiau kas jau kas, o E. Ber­no­tas jau be­veik pen­ke­rius me­tus ži­no, kad so­dy­bą, už ku­rią jis par­da­vė­jui ne­mo­ka, areš­ta­vę ant­sto­liai ir ne­pa­den­gus sko­lų grą­žin­ti ne­kil­no­ja­mo tur­to sa­vi­nin­kui neišeis… Ži­no­jo, bet... nu­ty­lė­jo?

Ir šio­mis die­no­mis, J. Ži­lins­kui su­si­sie­kus su E. Ber­no­tu, šis lyg nie­kur nie­ko su­tin­ka „ka­da nors“, „kai su­grįš“ at­va­žiuo­ti, kar­tu nuei­ti pas no­ta­rus ir su­da­ry­ti tur­to grą­ži­ni­mo san­do­rį.

– Man at­sto­liai sa­ko ką ki­tą. Esu su jais ne kar­tą kon­sul­ta­vę­sis. Ka­dan­gi ne­su mo­kė­jęs įmo­kų, kaip su­tar­ta su­tar­ty­je, tai ir tur­to rea­liai aš neį­si­gi­jau. Ants­to­liai duo­me­nų ba­zė­je šį san­do­rį ma­to. Kai aš paaiš­ki­nau si­tua­ci­ją, tai jie tei­gia, kad grą­ži­nant tur­tą sa­vi­nin­kui pro­ble­mų ne­bū­sią, areš­tą jie pa­nai­kin­sią. Juo la­biau, kad ir pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad su­tar­tis prieš tre­čiuo­sius as­me­nis, kol neiš­mo­kė­ta su­tar­ta su­ma, ne­ga­li­ma. Ži­no­ma, šią tur­to grą­ži­ni­mo su­tar­tį su Juo­zu Ži­lins­ku ga­lė­jo­me su­da­ry­ti žy­miai anks­čiau, ta­čiau sa­vi­nin­kas ne­su­ti­kęs, sa­kė, kad jam so­dy­bos nereikia… Aš pa­ts sten­giau­si per­par­duo­ti ją per ke­lias ne­kil­no­ja­mo tur­to agen­tū­ras, ta­čiau ne­su­lau­kiau nė vie­no skam­bu­čio. Iš­ties, iš man pa­čiam ta so­dy­ba – lyg ak­muo po kak­lu. Išė­jo taip, kaip išė­jo – veik­lai vyk­dy­ti paim­ti kre­di­tai su­žlug­dė vi­sus pla­nus, – „Si­dab­rei“ si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja Ed­mun­das Ber­no­tas.

Ants­to­liai su­tin­ka pra­šy­mą nag­ri­nė­ti

Su­si­sie­kus su vie­nu iš ant­sto­lių, ku­ris yra už­dė­jęs areš­tą J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je esan­čiai so­dy­bai, šią konk­re­čią si­tua­ci­ją vie­šai ko­men­tuo­ti at­si­sa­kė, su­ti­ko tik ap­žvelg­ti bend­rą ten­den­ci­ją.

– Ta­čiau pa­na­šioms si­tua­ci­joms su­si­klos­čius, suin­te­re­suo­tos san­do­riu pu­sės pir­miau­sia tu­rė­tų ei­ti pas no­ta­rą. Jei na­mas, dėl ku­rio vyks­ta san­do­ris, areš­tuo­tas, rei­kia raš­tu kreip­tis į ant­sto­lius ir pra­šy­ti pa­nai­kin­ti areš­tą, nu­ro­dant ir iš­dės­tant mo­ty­vus. Ants­to­lis iš­nag­ri­nės pa­reiš­ki­mą, mo­ty­vus ir priims spren­di­mą – nuim­ti areš­tą ar jį pa­lik­ti ga­lio­ti, – taip si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo vie­nos ans­to­lių kon­to­ros spe­cia­lis­tai.

Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju dėl J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je esan­čios so­dy­bos nai­kin­ti areš­tą tek­sią pra­šy­ti net tri­jų ant­sto­lių...